Niekas taip nesuartina žmonių kaip NT kančios
Kaip balandį rašė „Verslo žinios“, kovą Vilniuje butų parduota mažiau nei vasarį, bet vis dėlto apie 20 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Iki pat kovo naujų butų kainos kilo ne tik pamečiui, bet ir pamėnesiui. Kuriems galams mums tiek butų, norėtųsi klausti tautiečių ir savęs pačios, bet atsakymas gana aiškus. Daugiausia parduodama ten, kur paklausa didesnė, t. y. didmiesčiuose, namų ūkiai dabar kitokie nei anksčiau (apie 45 proc. žmonių gyvena vieni), be to, lietuvio tautinė tapatybė reikalauja, kad bernelis turėtų žirgelį, o mergelė kampelį, į kurį nesiveržtų joks nuomotojas mėšlinais batais.
Būstą turėti svarbu ir net šiek tiek džiugina, jei nežvilgčioji į banko pranešimus apie nurašytas palūkanas. Ir vis dėlto duodu (brokerio) delną prispjauti, kad jo įsigijimas – viena labiausiai frustruojančių patirčių gyvenime. Dalinuosi ta patirtimi ir su „Verslo klasės“ (VK) skaitytojais – nes niekas taip nesuartina žmonių kaip nekilnojamojo turto (NT) kančios.