Netikėta partnerystė gamtoje

Mokslininkai iš Pensilvanijos valstybinio universiteto ir SUNY atrado iki šiol nežinomą vabzdžių, augalų ir skruzdėlių sąveiką.

Paaiškėjo, kad kai kurios skruzdėlės su šiais gumbelius elgiasi taip, lyg tai būtų sėklos su maistine „priemaiša“. Jos parsineša gumbelius į lizdus, nugraužia išorinę dalį, o vidinę kamerą palieka beveik nepažeistą.

Šis elgesys atskleidžia sudėtingus signalus gamtoje – kaip cheminiai ženklai lemia gyvūnų elgesį ir kaip skirtingos rūšys gali evoliuciškai „susitarti“ dėl naudos.

8-erių Hugo ir netikėtas atradimas

Vieną vasaros dieną aštuonmetis Hugo Deans kieme, po nuvirtusiu rąstu, prie skruzdėlių lizdo pastebėjo mažus, sėklas primenančius rutuliukus. Jis pamanė, kad tai sėklos, nes būtent taip jos ir atrodo.

Tačiau jo tėvas, Pensilvanijos valstybinio universiteto entomologijos profesorius Andrew Deans, iš karto atpažino – tai ąžuolo gumbeliai, kuriuos sukelia vabzdžiai. Tai, kas atrodė kaip paprastas radinys, tapo svarbiu moksliniu atradimu.

„Maniau, kad tai sėklos, ir labai apsidžiaugiau, nes nežinojau, kad skruzdėlės jas renka. Visada galvojau, kad jos ėda tik maisto likučius,“ – pasakojo Hugo, kuriam dabar 13 metų.

Kaip veikia skruzdėlių ir sėklų „mainai“

Biologijoje šis reiškinys vadinamas myrmekochorija – tai sėklų platinimas skruzdėlių pagalba. Kai kurios sėklos turi riebų priedėlį – elaiosomą. Skruzdėlės sėklą nusineša į lizdą, suėda šį priedą, o pačią sėklą palieka tinkamoje vietoje augti. Taip augalai „pasamdo“ skruzdėles kaip nemokamą transportą.

Netikėta paralelė: gumbeliai elgiasi kaip sėklos

Tyrėjai pastebėjo, kad ąžuolo gumbeliai, kuriuos sukelia vapsvos (Kokkocynips rileyi ir Kokkocynips decidua), elgiasi labai panašiai kaip sėklos. 

Jų paviršiuje yra maža struktūra, kurią mokslininkai pavadino „kapeliu“ (iš graikų k. „kepurėlė“). Būtent ją skruzdėlės sugriebia ir neša. 

Eksperimentai miške ir laboratorijoje

Mokslininkai Niujorko miške palygino skruzdėlių reakciją į sėklas ir gumbelius. Skruzdėlės abu objektus rinko beveik vienodu greičiu. Laboratorijoje jos rodė panašų susidomėjimą tiek sėklomis, tiek gumbeliais – juos apžiūrinėjo antenomis, „ragavo“ ir nešė į lizdus. 

Kodėl skruzdėlėms patinka gumbeliai?

Cheminė analizė parodė, kad gumbelių „kepurėlėse“ yra riebalų rūgščių, labai panašių į tas, kurios randamos sėklų elaiosomose. Būtent šios medžiagos skruzdėlėms signalizuoja: „paimk ir nešk“.

Kas iš to laimi?

Skruzdėlės gauna maisto šaltinį. Vapsvų lervos – apsaugą. Patekę į skruzdėlių lizdus, gumbeliai tampa saugūs nuo paukščių, graužikų, parazitų ir grybelių.

Gamta, kuri veikia kaip sudėtingas tinklas

Šis atradimas parodė, kad ąžuolai, vapsvos ir skruzdėlės sudaro vieną bendrą ekologinę sistemą.
Maži cheminiai signalai gali nulemti, kur keliauja organinės medžiagos, kaip plinta maistinės medžiagos ir net kaip formuojasi mikroekosistemos dirvožemyje.

Atradimas, prasidėjęs nuo vaiko smalsumo

Ši istorija primena, kad svarbūs moksliniai atradimai kartais prasideda nuo paprasto smalsumo.
Aštuonmečio pastebėti „sėklas primenantys rutuliukai“ tapo raktu į visiškai naują supratimą apie augalų, vabzdžių ir skruzdėlių sąveiką – ir galbūt pakeitė tai, kaip mokslas žiūri į šį gamtos tinklą.