Pasaulio ekonomika gegužės 10. DI iliustracija.

JAV akcijų rinkos užbaigė savaitę rekordais, tačiau rally remiasi siauru technologijų ir AI varikliu

JAV akcijų rinkose savaitė baigėsi naujais rekordais. Penktadienį, gegužės 8 d., S&P 500 pakilo 0,8 proc. iki 7 398,93 punkto, Nasdaq Composite šoktelėjo 1,7 proc. iki 26 247,08 punkto, o Dow Jones Industrial Average nežymiai paaugo iki 49 609,16 punkto. Per savaitę S&P 500 sustiprėjo 2,3 proc., Nasdaq – 4,5 proc., Dow Jones – 0,2 proc., o mažesnių bendrovių Russell 2000 indeksas pakilo 1,7 proc.

Pagrindinis JAV rinkų variklis išliko technologijų sektorius, ypač puslaidininkių ir dirbtinio intelekto infrastruktūros bendrovės. Reuters savaitės rinkų apžvalgoje akcentavo, kad pasaulio akcijos didžiąją savaitės dalį kilo, daug indeksų pasiekė rekordus, o rinkos fokusas išliko AI lustų bume, nepaisant naftos ir geopolitikos spaudimo.

Rinkų optimizmą sustiprino ir investicinių bankų tonas. RBC Capital Markets padidino S&P 500 metų pabaigos tikslą iki 7 900 punktų, remdamasis stipresniu įmonių pelnų augimu ir tęstiniu dirbtinio intelekto infrastruktūros ciklu. Tai reiškia, kad dalis Wall Street analitikų dar nemato dabartinių rekordų kaip galutinės ribos, tačiau tokia prognozė remiasi prielaida, kad pelnų augimas išliks stiprus, o energetikos šokas netaps platesne infliacijos krize.[1]

JAV darbo rinka išliko stipresnė nei tikėtasi, bet vartotojų nuotaikos krito iki rekordiškai žemo lygio

Svarbiausias savaitės makroekonominis signalas atėjo iš JAV darbo rinkos. Balandį JAV ekonomika sukūrė 115 tūkst. naujų darbo vietų, kai Reuters apklausti ekonomistai laukė 62 tūkst., o nedarbo lygis išliko 4,3 proc. Kovo mėnesio užimtumo augimas buvo peržiūrėtas aukštyn iki 185 tūkst. darbo vietų, todėl bendra darbo rinkos nuotrauka išliko geresnė nei buvo bijota po silpnesnio vasario.

Šis skaičius rinkoms buvo dviprasmis. Viena vertus, jis sumažino recesijos baimę ir padėjo akcijoms kilti. Kita vertus, stipresnė darbo rinka reiškia, kad Federalinis rezervų bankas turi mažiau priežasčių greitai mažinti palūkanas, ypač kai naftos kainos vis dar kelia infliacijos riziką. Reuters skelbtos analitikų reakcijos rodė, kad rinka šį užimtumo pranešimą traktavo kaip „minkšto nusileidimo“ argumentą, bet ne kaip signalą artimam pinigų politikos švelninimui.

Silpnoji vieta – vartotojai. Mičigano universiteto vartotojų pasitikėjimo indeksas gegužės pradžioje nukrito iki 48,2 punkto nuo 49,8 balandį ir pasiekė rekordiškai žemą lygį. Pagrindinė priežastis – brangstantys degalai ir mažėjanti namų ūkių perkamoji galia. Tai svarbus kontrastas: biržos švenčia rekordus, bet realaus vartotojo nuotaikos rodo spaudimą, kuris gali persikelti į mažmeninę prekybą ir įmonių pajamų prognozes.

Europos rinkos liko jautrios Artimųjų Rytų įtampai ir energijos kainų rizikai

Europos akcijų rinkos savaitę užbaigė silpniau nei JAV. Penktadienį STOXX 600 indeksas smuko 0,7 proc. iki 612,14 punkto, Vokietijos DAX krito 1,3 proc., o pagrindinis spaudimas atėjo iš finansų, pramonės ir gynybos sektorių. Nepaisant penktadienio kritimo, STOXX 600 dar sugebėjo užfiksuoti antrą savaitinį prieaugį iš eilės, nes savaitės viduryje rinkas buvo kilstelėjusios viltys dėl galimo JAV ir Irano konflikto deeskalavimo.[2]

Europa išlieka jautresnė energijos kainų šokui nei JAV, nes regiono pramonė ir transportas stipriai priklauso nuo importuojamų energijos išteklių. Penktadienį rinką spaudė atsinaujinusi Artimųjų Rytų įtampa, o atskiruose sektoriuose matėsi konkrečios pasekmės: IAG, valdanti „British Airways“, smuko po perspėjimo dėl didesnių reaktyvinių degalų sąnaudų, o gynybos sektorius krito po Rheinmetall akcijų nuosmukio.

Europos centrinio banko dilema tampa vis nepatogesnė. Energetikos šokas kelia infliacijos riziką, tačiau pramonės augimas išlieka trapus. Tokiame fone bet koks palūkanų kėlimas gali dar labiau stabdyti augimą, o pernelyg švelni politika gali leisti infliacijos lūkesčiams įsitvirtinti. Tai klasikinė stagfliacinė spąstų situacija: silpnas augimas, brangi energija ir ribotas centrinio banko manevro laukas.

Azijoje AI bumas sustiprino Japoniją ir Pietų Korėją, bet Kinijos energijos importas parodė karo kainą

Azijoje savaitės dinamika buvo stipriai susijusi su puslaidininkiais ir dirbtinio intelekto grandine. Reuters akcentavo, kad Japonijos Nikkei šiemet jau pakilęs apie 25 proc., Pietų Korėjos KOSPI – apie 75 proc., o Taivano akcijos – apie 45 proc. Tai rodo, kad AI ciklas 2026 m. ypač stipriai matomas ne tik JAV technologijų sektoriuje, bet ir Azijos gamybos bei komponentų rinkose.

Japonijoje papildomą rinkos dramą sukėlė jena. Reuters pranešė, kad Japonija gegužės pradžioje dar kartą intervavo valiutų rinkoje, pirkdama jeną per šventinį laikotarpį, kai likvidumas buvo mažesnis. Tai rodo, kad Tokijui 159–160 jenų už dolerį zona tapo politiškai ir ekonomiškai pavojinga, ypač kai brangi nafta didina importo sąskaitą.

Kinijos ekonomikos signalai buvo mišrūs. Viena vertus, balandžio eksportas šoktelėjo 14,1 proc. per metus, o importas padidėjo 25,3 proc., gerokai viršydamas ekonomistų prognozes; prekybos perteklius išaugo iki 84,8 mlrd. JAV dolerių. Kita vertus, energijos importas smarkiai nukrito: balandį žalios naftos importas sumažėjo 20 proc. per metus iki 38,5 mln. tonų, o gamtinių dujų importas krito 13 proc. iki 8,42 mln. tonų. Tai rodo, kad prekybos skaičiai atrodo stiprūs, bet energetikos logistika patiria tiesioginį Hormūzo sąsiaurio krizės spaudimą.

Nafta ir dujos išliko pagrindiniu pasaulio ekonomikos rizikos veiksniu

Nafta visą savaitę buvo svarbiausias geopolitinis ir infliacinis indikatorius. Savaitės viduryje Brent kaina buvo smukusi iki 101,27 JAV dolerio už barelį po pranešimų apie galimą JAV ir Irano susitarimą, o WTI krito iki 95,08 JAV dolerio. Tai buvo staigus rinkos bandymas iš kainos išimti karo premiją, nes bet kokia Hormūzo sąsiaurio deeskalacija iš karto mažina tiekimo sutrikimų baimę.

Tačiau ta ramybė nebuvo tvirta. Ketvirtadienį nafta vėl šoktelėjo po atsinaujinusių JAV ir Irano kovinių veiksmų, o paskui dalį prieaugio prarado. Rinkos elgesys parodė, kad naftos kaina šiuo metu priklauso ne tiek nuo standartinės pasiūlos ir paklausos statistikos, kiek nuo kiekvienos naujos žinutės apie laivybą, smūgius, derybas ir Hormūzo sąsiaurio kontrolę.

Dujų rinkoje situacija taip pat įtempta, bet nevienoda. Europos TTF front-month kontraktas gegužės 5 d. buvo apie 47,82 euro už MWh, arba maždaug 16,39 JAV dolerio už MMBtu, o Azijos spot LNG kaina birželio pristatymui savaitės pabaigoje sumažėjo iki 16,90 JAV dolerio už MMBtu nuo 17,80 JAV dolerio. Tai reiškia, kad rinkoje vienu metu veikia du priešingi veiksniai: geopolitinė premija palaiko kainas aukštai, bet taikos lūkesčiai ir silpnesnė Šiaurės Rytų Azijos paklausa dalį spaudimo nuima.

Auksas ir sidabras kilo, nes investuotojai balansavo tarp saugumo poreikio ir aukštų palūkanų

Auksas savaitę baigė stipriai. Penktadienį spot aukso kaina siekė 4 719,68 JAV dolerio už unciją ir per savaitę pakilo 2,3 proc., o JAV aukso ateities sandoriai užsidarė ties 4 730,70 JAV dolerio. Tai buvo grįžimas prie saugaus prieglobsčio logikos, nors rinka tuo pačiu metu tikėjosi galimo JAV ir Irano susitarimo.

Aukso kilimas nėra vien karo baimės istorija. Brangųjį metalą palaiko centriniai bankai, geopolitinis neapibrėžtumas ir abejonės dėl dolerio trajektorijos. Tačiau aukštos realios palūkanos riboja euforiją, nes auksas nemoka pajamingumo. Todėl dabartinis aukso judėjimas yra ne „panikos šuolis“, o labiau draudimo nuo sisteminės rizikos pozicija.

Sidabras šią savaitę judėjo dar stipriau. COMEX sidabras per savaitę pakilo 5,85 proc. iki 80,395 JAV dolerio už unciją, fiksuodamas didžiausią savaitinį prieaugį nuo balandžio. Sidabro dinamika rodo dvigubą metalo prigimtį: jis veikia ir kaip taurusis metalas, ir kaip pramoninis išteklius, todėl stipriai reaguoja tiek į saugumo paklausą, tiek į technologinės gamybos lūkesčius.

Obligacijų ir valiutų rinkos rodė, kad palūkanų mažinimo scenarijus tolsta

Obligacijų rinkoje savaitė parodė, kad investuotojai nebesitiki greito pinigų politikos švelninimo. Reuters rinkos duomenimis, gegužės 8 d. JAV 10 metų obligacijų pajamingumas buvo apie 4,36 proc., Vokietijos 10 metų – apie 2,997 proc., Jungtinės Karalystės 10 metų – apie 4,919 proc., o Japonijos 10 metų – apie 2,475 proc. Tokia struktūra rodo, kad aukštų palūkanų aplinka išlieka globali, nors kiekvienas regionas turi skirtingą priežastį.

Federalinio rezervo pusmečio finansinio stabilumo ataskaita sustiprino atsargų toną. Joje geopolitinė rizika ir naftos šokas įvardyti kaip svarbiausios finansinio stabilumo grėsmės: apie 75 proc. apklausos respondentų kaip pagrindinį rūpestį nurodė geopolitiką, o 70 proc. – naftos šoką. Fed taip pat perspėjo, kad užsitęsęs Artimųjų Rytų konfliktas gali trikdyti žaliavų tiekimą, didinti infliaciją ir lėtinti augimą.

Valiutų rinkose doleris savaitės pabaigoje neatrodė vienareikšmiškai stiprus. Reuters duomenimis, dolerio indeksas penktadienį krito apie 0,28 proc. iki 97,96 punkto ir buvo pakeliui į antrą savaitinį nuosmukį iš eilės. Tai svarbus signalas: net geopolitinės rizikos aplinkoje doleris ne visada automatiškai stiprėja, jeigu rinka pradeda tikėti taikos susitarimu, kapitalas grįžta į rizikingus aktyvus, o JAV palūkanų kryptis tampa mažiau aiški.

Kriptovaliutos sustiprėjo, bet išliko priklausomos nuo rizikos apetito ir reguliavimo naujienų

Kriptovaliutų rinkoje savaitgalį Bitcoin laikėsi apie 80 779 JAV dolerius, o Ethereum – apie 2 321 JAV dolerį. Skirtingai nei akcijų ir obligacijų biržos, kriptovaliutos prekiaujamos savaitgalį, todėl šie skaičiai yra artimesni realaus momento vaizdui nei penktadienio akcijų uždarymai. Bitcoin dienos intervalas siekė maždaug 80 237–81 026 JAV dolerius, o Ethereum – apie 2 301–2 337 JAV dolerius.

Savaitės pradžioje Bitcoin buvo kilęs virš 80 000 JAV dolerių dėl geresnio rizikos apetito ir vilčių dėl JAV ir Irano susitarimo, bet vėliau dalį impulso prarado. Penktadienį rinkoje buvo matomas pelnų fiksavimas, nors savaitės metu spot Bitcoin ETF pritraukė daugiau kaip 1 mlrd. JAV dolerių įplaukų. Tai rodo, kad institucinė paklausa išlieka, bet kripto rinka vis dar elgiasi kaip rizikingas aktyvas, o ne kaip stabilus saugus prieglobstis.

Reguliacinis frontas taip pat tampa svarbus. Anglijos banko vadovas Andrew Bailey perspėjo, kad dėl stablecoinų reguliavimo laukia rimta įtampa tarp JAV ir tarptautinių reguliuotojų, nes JAV administracija aktyviai remia doleriu paremtų stablecoinų plėtrą. Tuo pat metu JAV Senato komitetas kitą savaitę turėtų svarstyti ilgai lauktą kripto reguliavimo įstatymo projektą. Tai reiškia, kad artimiausia kripto rinkos kryptis priklausys ne tik nuo Bitcoin kainos grafiko, bet ir nuo politinių sprendimų Vašingtone bei Londone.

Artimiausiomis dienomis rinkos stebės JAV infliaciją, mažmeninę prekybą ir Trump–Xi susitikimą

Kita savaitė rinkoms bus svarbi dėl trijų pagrindinių blokų: JAV infliacijos duomenų, vartojimo rodiklių ir geopolitikos. Reuters savaitės įvykių kalendoriuje akcentuoja, kad investuotojai lauks JAV CPI, PPI ir mažmeninės prekybos duomenų, nes būtent jie parodys, ar naftos šokas jau persikelia į platesnes kainas ir vartotojų elgesį.

Antras svarbus įvykis – JAV ir Kinijos lyderių susitikimas gegužės 14–15 d. Reuters analizėje pažymima, kad pokalbių darbotvarkėje greičiausiai bus prekyba, JAV prekių deficitas su Kinija, Iranas ir strateginių tiekimo grandinių klausimai. Amerikos prekių deficitas su Kinija 2025 m. sumažėjo beveik trečdaliu, tačiau vis dar viršijo 200 mlrd. JAV dolerių, todėl prekybos tema išliks politinė ir ekonominė derybų ašis.

Trečias stebėjimo taškas – Artimieji Rytai ir Hormūzo sąsiauris. Jeigu JAV ir Iranas priartės prie tvirtesnio susitarimo, nafta gali dar kartą kristi, o akcijų rinkos gauti papildomą impulsą. Jeigu konfliktas atsinaujins, pirmiausia reaguos nafta, dujos, obligacijų pajamingumai ir vartotojų infliacijos lūkesčiai. Šios savaitės paradoksas paprastas: akcijos pasiekė rekordus, bet visa rinkų konstrukcija stovi ant labai jautraus energetikos ir geopolitikos pagrindo.