„Rusiją apėmusi kuro krizė yra ne pavienių avarijų ar sankcijų rezultatas, o jos energetikos modelio gilaus degradavimo atspindys. Ilgus metus trukęs nepakankamas finansavimas, technologinė izoliacija ir ydingi valdymo sprendimai pavertė kadaise pelningą pramonės šaką sistema, išgyvenančia iš inercijos“, – teigia Ukrainos žvalgyba.
Pareigūnų teigimu, Rusijos naftos perdirbimo gamyklos, daugiausia sutelktos keliuose pramonės centruose europinėje šalies dalyje, išlieka technologiškai pasenusios ir struktūriškai neefektyvios. Kai kurioms iš šių gamyklų nutraukus veiklą, šalis faktiškai prarado didelę dalį savo vidaus pajėgumų.
Rugsėjį uždraudusi benzino eksportą, Rusijos vyriausybė bandė stabilizuoti padėtį, tačiau šis žingsnis tik pablogino krizę. Išoriniai pardavimai anksčiau padėjo kompensuoti chroniškus nuostolius ir iš dalies finansuoti pramonės modernizavimą.
Dabar, nesant užsienio valiutos įplaukų, įmonėms trūksta išteklių atnaujinimui, o kainų kontrolė vidaus rinkoje sukuria dirbtinį trūkumą.
Užsienio žvalgybos tarnyba taip pat pažymėjo, kad kylančios benzino kainos didina transporto išlaidas, o tai tiesiogiai veikia vartojimo prekių kainas.
Kartu su padidintu PVM tai sukuria staigaus infliacijos padidėjimo riziką. Oficiali statistika gali bandyti užmaskuoti poveikį, tačiau vartotojai tai pajus savo piniginėse.