Lukas Adomaitis
Autorius
2026-05-10 13:37 • 3 min. skaitymo
Reklama
2 proc. riba – tai magiškas skaičius, kurį pasiekus Europos Centrinio Banko (ECB) taryba yra pasirengusi koreguoti pinigų politiką. Po gegužės 10 d. paskelbtų preliminarių euro zonos infliacijos rodiklių, finansų rinkos vis garsiau kalba apie galimą bazinių palūkanų normų mažinimą birželio mėnesio posėdyje. Lietuvos gyventojams, kurių būsto paskolų įmokos tiesiogiai priklauso nuo „Euribor“ rodiklio, šis sprendimas yra vienas laukiamiausių ekonominių įvykių šiais metais.
Pagrindinis ECB tikslas išlieka kainų stabilumas, kuris apibrėžiamas kaip 2 proc. infliacija vidutiniu laikotarpiu. Naujausi duomenys rodo, kad euro zonos kainų augimas lėtėja sparčiau nei tikėtasi. Jei gegužės mėnesio galutiniai duomenys patvirtins, kad infliacija stabiliai laikosi ties tiksline riba, ECB taryba turės svarių argumentų pradėti pinigų politikos švelninimo ciklą.
Lietuvos banko analitikai pastebi, kad nors paslaugų kainų infliacija išlieka šiek tiek aukštesnė, bendras vartotojų kainų indeksas rodo teigiamą tendenciją. Tai leidžia daryti prielaidą, kad griežta pinigų politika, trukusi kelerius metus, pasiekė savo tikslą ir dabar yra laikas vertinti ekonomikos augimo skatinimo galimybes.
Dabartinė reikšmė
Prognozė po birželio posėdžio
„Euribor“ palūkanų normos, kurios sudaro didžiąją dalį Lietuvos gyventojų būsto paskolų kainos, dažnai reaguoja į rinkos lūkesčius dar prieš oficialų ECB sprendimą. Jei rinka tvirtai tiki birželio mėnesio mažinimu, 6 mėnesių „Euribor“ gali pradėti kristi likus kelioms savaitėms iki posėdžio.
Sumažinus bazines palūkanas bent 25 baziniais punktais (0,25 proc.), vidutinė šeima, turinti 100 000 eurų būsto paskolą, gali tikėtis mėnesinės įmokos sumažėjimo apie 15–25 eurus, priklausomai nuo likusio kredito termino ir maržos. Nors tai nėra drastiškas pokytis, tai būtų aiškus signalas, kad palūkanų pikas jau praeityje.
Klausimas, į kurį dabar bando atsakyti visi rinkos dalyviai: ar ECB ryšis pirmam žingsniui birželį, ar palauks papildomų vasaros duomenų? ECB vadovė Christine Lagarde ne kartą pabrėžė, kad bankas bus „priklausomas nuo duomenų“ (angl. data-dependent). Tai reiškia, kad bet koks netikėtas infliacijos šuolis gegužės pabaigoje gali priversti tarybą atidėti sprendimą iki liepos ar rugsėjo.
Tačiau dabartinė retorika rodo, kad birželis yra labiausiai tikėtinas metas pirmam mažinimui. Daugelis tarybos narių viešai pripažįsta, kad pasitikėjimas infliacijos grįžimu į vėžes auga. Jei sprendimas bus priimtas, tai bus pirmasis palūkanų normų mažinimas po ilgo griežtinimo laikotarpio, prasidėjusio dar 2022 metais.
Ši prognozė bus laikoma išsipildžiusia (TAIP), jei po birželio mėnesio ECB tarybos posėdžio bus oficialiai paskelbta apie bent vienos iš trijų pagrindinių bazinių palūkanų normų sumažinimą bent 25 baziniais punktais. Jei palūkanos bus paliktos nepakeistos arba sumažintos mažiau nei 25 punktais, rezoliucija bus NE.
Galutinis sprendimas bus paskelbtas oficialiame ECB pranešime spaudai iškart po tarybos posėdžio. Investuotojai ir kredito gavėjai turėtų stebėti ne tik patį skaičių, bet ir lydimąjį komentarą, kuriame bus nurodyta tolesnė metų kryptis.
Šaltinis: Content Brain