Vieni ekspertai mano, kad toks scenarijus yra įmanomas, ir vardija sėkmingas Ukrainos specialiųjų tarnybų operacijas Rusijos teritorijoje ir už jos ribų. Kiti, priešingai, šias išvadas laiko mažai tikėtinomis ir nutekintoje ataskaitoje įžvelgia informacinės kampanijos, orientuotos į Rusijos elito destabilizavimą, elementą.

Visgi didžioji dalis pašnekovų sutaria, kad V. Putinas nerimauja dėl savo saugumo, o tarp elito atstovų auga įtampa, įskaitant ir dėl ekonominių problemų bei jėgos struktūrų daromo spaudimo technokratams. Visgi versiją apie sąmokslą vadovaujant Sergejui Šoigu daugelis ekspertų traktuoja skeptiškai. Portalas dw.com nusprendė išsamiau papasakoti apie reakciją į vienos iš Europos žvalgybos agentūrų ataskaitą.

Šoigu vadinamas destabilizuojančiu veiksniu

Portalo „Važnije istoriji“ straipsnyje rašoma, kad buvęs Rusijos gynybos ministras, dabartinis Rusijos saugumo tarybos sekretorius S. Šoigu Europos žvalgybos tarnybos ataskaitoje vertinamas kaip galimas destabilizuojantis veiksnys. Būtent buvęs gynybos ministras neva gali kelti potencialią riziką V. Putino valdžios sistemai, nepaisant prarastos anksčiau turėtos įtakos, mano „Važnije istoriji“ įkūrėjas Romanas Aninas. Rusijoje, anot jo, ėmė intensyvėti trintis tarp jėgos struktūrų pareigūnų ir klanų kova, o V. Putino, kaip elito atstovų arbitro, vaidmuo susilpnėjo.

„S. Šoigu daug metų vadovavo gana įtakingam klanui, tarp kurio narių buvo ir Vladimiras Vorobjovas bei Genadijus Timčenka. Būdamas gynybos ministru ir Nepaprastųjų situacijų ministerijos vadovu, jis sugebėjo aplink save suburti galybę žmonių, supančiojo juos korupciniais ryšiais. Tai savotiška mafijozų omerta“, – mano R. Aninas. Atsižvelgiant į buvusių S. Šoigu pavaduotojų suėmimo faktą, pažymi jis, buvęs gynybos ministras galbūt dreba ir dėl savo kailio.

Putinas nuogąstauja dėl savo saugumo

Dar balandžio mėnesį „Telegram“ kanalas VČK-OGPU, remdamasis savo šaltiniais, skelbė, kad Kremliuje baiminamasi grėsmių, susijusių su vidaus procesais. Pavyzdžiui, buvo kalbama apie bepiločių atakų pačioje Maskvoje pavojų. Nedaug trūko, kad Pergalės dienos paradas Raudonojoje aikštėje būtų buvęs atšauktas. Jam ruošiantis, sostinėje buvo didinamos saugumo priemonės: kelete rajonų slopino ryšį, centre dislokavo mobiliųjų elektroninės karybos priemonių, o Kremliaus sargybą – papildomai sustiprino.

V. Putinas iš tikrųjų gali nerimauti dėl savo saugumo, todėl nusprendė iš pagrindų pakeisti parado formatą, pritaria politologė Jekaterina Šulman. Savo „Telegram“ kanale ji trumpai apibūdino sprendimą apriboti V. Putino rodymąsi viešumoje: „Jeigu saugumas – svarbiausias tikslas, saugiausia niekur nesirodyti.“ Sėkmingų išpuolių prieš Rusijos generolus serija, už kurią atsakingos Ukrainos specialiosios tarnybos, ko gero, verčia V. Putiną nerimauti dėl savo saugumo, mano politologas Abasas Galiamovas. „Saugumo sumetimai viršija netgi su įvaizdžiu susijusias V. Putino užgaidas“, – pareiškė jis.

Šoigu ir suokalbis: argumentai „prieš“

Vidaus konfliktai tarp jėgos struktūrų grupių ir elito atstovų Rusijoje stiprėja, sako A. Galiamovas. Kai kurie klanai vis dažniau veikia savarankiškai, be ankstesnio Kremliaus, kaip arbitro, vaidmens. Visgi jis skeptiškai vertina versiją apie S. Šoigu vaidmenį ir jį vadina susilpninta figūra, neturinčia reikalingų išteklių ir paramos. Jo manymu, elitas kol kas vengia atviros konfrontacijos ir veikiau laukia, adaptuodamasis prie besikeičiančių sąlygų. J. Šulman pažymi, kad „Financial Times“ ir CNN publikacijose neminimas joks sąmokslas su S. Šoigu priešaky, o atskaitoje greičiau pateikiama viso labo dalis tiesos.

Britų politologas, Rusijos specialistas Markas Galeotti mano, kad straipsniai apie tariamai rengiamą sąmokslą prieš V. Putiną yra tyčinė dezinformacija, o ne realios grėsmės atspindys. Savo skiltyje žurnale „The Spectator“ jis atkreipia dėmesį į netikėtą straipsnių bangą ir rašo, kad jie įtartinai labiau primena psichologinę operaciją, skirtą pasėti paranoją tarp Rusijos elito narių, nei rimtus vertinimus. M. Galeotti nuomone, S. Šoigu neturi pakankamai autoriteto ir pasitikėjimo tarp aukščiausiosios karinės vadovybės, kad galėtų organizuoti perversmą. Ekspertas taip pat pažymi, jog Europoje smarkiai trokštama tikėti, kad V. Putinas bus nuverstas arba kad šalis subyrės iš vidaus.

Kodėl elitas nenuverčia Putino?

Valdančiojo elito grupės neturėtų būti vertinamos kaip vieningas elitas, turintis bendrų interesų, „YouTube“ kanale „Carnegie Politika“ aiškindama, kodėl nebuvo jokių rimtų bandymų surengti valstybės perversmą, išskyrus Jevgenijaus Prigožino atvejį, samprotavo politologė Aleksandra Prokopenko. V. Putino valdžios sistemą ji vaizduoja kaip vertikalias piramides, susiformavusias aplink atskirus mecenatus ir susietas su išteklių paskirstymu bei prieiga prie sprendimų priėmimo. Esant tokiam modeliui, dalyviai neturi bendro koordinavimo centro, vadinasi, nėra ir pagrindo kolektyviniams veiksmams. Kol šios sistemos atstovai iš V. Putino gauna daugiau, nei galėtų gauti be jo, stimulų atviram konfliktui neatsiranda, mano politologė.

A. Prokopenko neatmeta galimybės, kad situacija gali pasikeisti mažėjant „rentos bazei“ – ištekliams, kurie perskirstomi sistemos viduje. Karas ir sankcijos jau sumažino šį „pyragą“, be to, didžioji dalis „gabaliukų“ atiteko gynybos sektoriui ir su juo susijusioms pramonės šakoms. Tai stiprina konkurenciją tarp įtakingų grupių ir kenkia esamos koalicijos stabilumui. Taip pat, politologės manymu, įvairios grupės sistemos viduje bando atkreipti V. Putino dėmesį į savo interesus. A. Prokopenko tai apibūdina ne kaip kovą dėl kurso pakeitimo, o kaip kovą dėl prieigos prie išteklių ir vietos šalia sprendimų priėmimo centro. Jos teigimu, taisyklių neapibrėžtumas V. Putinui tinka: jis skaido elitą, verčia jo narius demonstruoti lojalumą ir primena, kad nuosavybės teisė Rusijoje priklauso ne nuo įstatymo, o nuo Kremliaus politinės valios.