Visgi, kaip rašo portalas sciecealert.com, suvokimas „greitai“ geologų pasaulyje šiek tiek kitoks nei eilinio žmogaus gyvenime. Skaičiuojama, kad visas procesas užtruks dar kelis milijonus metų. Vis dėlto Žemės istorijos mastu, tai yra labai trumpas laiko tarpas.
Kolumbijos universiteto geologas Christianas Rowanas sako, kad mokslininkams pavyko nustatyti, kad žemyninės plutos skilimas yra pažengęs daug daugiau nei buvo manyta anksčiau. Kartu pasirodo, kad Žemės pluta šioje vietoje yra daug plonesnė, nei skaičiuota pagal ankstesnius vertinimus.
Įdomu ir tai, kad šis atradimas svarbus ir žmogaus evoliucijos istorijai. Kenijoje esančioje Turkano ežero apylinkės žinomos kaip turinčios daug ankstyvųjų su žmogumi siejamų fosilijų. Todėl ilgai buvo manyta, kad būtent šį vieta labai svarbi žmonijos evoliucijai.
Naujas tyrimas rodo, kad regionas galėjo būti niekuo neypatingesnis nei kitos Afrikos vietovės. Manoma, kad būtent šio ežero teritorijoje vykstantys geologiniai procesai tiesiog sukūrė išskirtinai palankias sąlygas fosilijoms išsilaikyti.
Žemynai nuolat juda
Per trumpą savo gyvenimą žmogus niekaip negali pajusti ar akimi pamatyti, kad žemynai juda, tačiau iš tiesų – jų judėjimas yra nuolatinis procesas. Tik tai vyksta itin lėtai.
Prieš daugiau nei 200 mln. metų iš tiesų Žemėje buvo tik vienas superžemynas. Mokslininkai prognozuoja, kad ir tolimoje ateityje didžioji dalis žemynų vėl susijungs.
Ten, kur tektoninės plokštės susiduria, – formuojasi kalnai. Kur išsiskiria – vandenynai.
Būtent Afrikoje dabar vyksta tektoninių plokščių atsiskyrimas. Viena nuo kitos tolsta Vakaruose esanti didesnė Nubijos plokštė ir mažesnė Somalio plokštė Rytuose. Pastarajai priklauso dalis rytinės Afrikos pakrantės ir Madagaskaras.
Ploniausioje vietoje pluta – 13 km storio
Tyrimą atlikę mokslininkai tyrinėjo Žemės plutą, einančią per Keniją ir Etiopiją. Paskaičiuota, kad Žemės pluta pačiame rifto centre yra vos 13 km storio, kai pakraščiuose – daugiau nei 35 km.
Pasak mokslininkų, kai rifto zonoje pluta suplonėja iki maždaug 15 km, prasideda „kaklelio formavimosi“ (angl. necking) fazė. Pasiekus šį etapą žemyno skilimas tampa neišvengiamas.
Mokslininkai kartu skaičiuoja, kad po kelių milijonų metų regionas pereis į dar vieną etapą – okeanizaciją arba vandenyno formavimosi fazę.
Žemės pluta taps tokia plona, kad iš gelmių ims veržtis magma. Ji kaupsis, vės ir formuos naują dugną, į kurį pamažu pradės veržtis Indijos vandenyno vanduo.
Panašus procesas jau dabar vyksta Afaro įduboje šiaurės rytų Afrikoje, netoli Raudonosios jūros.