1 nuotr.
„Belaruskalij“ tranzitas per Lietuvą. Atvirų šaltinių nuotr.
„Klausimą norėčiau užduoti užsienio reikalų ministrui, bet kadangi jo nėra, gerbiama ministre pirmininke, jums adresuosiu šitą klausimą.
Trąšų klausimas su Baltarusija visiems yra gana aiškus, bet kiek jums yra žinoma situacija su rusiškomis trąšomis Europoje? Noriu paminėti, kad jos nėra visiškai jokia apimtimi užkardytos, draudžiamos, ir Europos Sąjungoje daugiau negu 30 proc. viso trąšų importo sudaro rusiškos trąšos. Rusiškas trąšas daugiausia krauna Roterdamo uostas, Antverpenas ir Gdanskas, pagal oficialius duomenis. Didžiausias importas rusiškų trąšų į Europos Sąjungą sunkiuoju transportu yra per Baltarusiją į Lenkiją.
Kaip jūs manote, kas labiausiai yra suinteresuotas, kad jokios trąšos, tiek baltarusiškos, tiek rusiškos, nekeliautų per patį trumpiausią kelią į Europą, tai yra Klaipėdos uostą? Ir mano skaičiavimais, kuriuos, jeigu būtų noro, galėčiau pateikti, per pilnus ketverius metus Lietuva prarado apie 1 mlrd. 100 mln. tiesioginių įplaukų į Lietuvos biudžetą per geležinkelius, uostą ir įmones, aptarnaujančias šituos verslus. Manau, kad šitas realaus skaičius gali siekti ir 1,5 mlrd. ar netgi ir daugiau.
Kiek jums yra žinoma rusiškų trąšų situacija Europoje, ką Užsienio reikalų ministerija su Vyriausybės mandatu daro, kad užkardytų rusiškas trąšas taip pat kaip ir baltarusiškas?”, – smalsavo K.Neimantas.
„Neturėtų jums būti paslaptis, kad tai yra ir mūsų nacionalinio saugumo klausimas. Man, aišku, labai keista, kad jūs dabar reklamuojate bet kokius prekybinius santykius su Rusija, tai Lietuvai nėra priimtina ir tai nesusiję su baltarusiškomis trąšomis ir jų tranzitu, tai yra visiškai skirtingi dalykai. Mes, kaip Lietuva, turime ypač aktyvią poziciją lobuojant ir dirbant ties vis naujais sankcijų paketais, užtvirtinant tai, kad sankcijos Europoje būtų nukreiptos į maksimaliai skausmingus taškus tiek Rusijai, tiek Baltarusijai”, – atkirto premjerė Inga Ruginienė.