Vis dėlto aromaterapijos specialistai pabrėžia: ši praktika yra kur kas gilesnė ir apima ne tik emocinę, bet ir fizinę žmogaus savijautą.
Kai kurie specialistai netgi teigia, kad tam tikri eteriniai aliejai gali turėti įtakos mūsų elgesiui – pavyzdžiui, padėti sumažinti norą užkandžiauti.
Sritis, dažnai suprantama klaidingai
Aromaterapijos specialistė, gamtos mokslus baigusi Monika Kojelavičė pabrėžia, kad visuomenėje vis dar gajus klaidingas šios praktikos supratimas.
„Aromaterapija daugeliui asocijuojasi tiesiog su maloniu kvapu namuose. Keli lašai kvapnaus mišinio ar aromatinė žvakė, pasklidęs aromatas – ir viskas – mėgaujuosi aromaterapijos naudomis. Anaiptol“, – sako ji.
Pasak specialistės, iš tiesų aromaterapija yra reali sveikatinimo praktika, kurioje naudojami natūralūs augalų ekstraktai – eteriniai aliejai, galintys veikti tiek fizinę, tiek emocinę žmogaus būseną.
„Eteriniai aliejai yra sudėtingi lakiųjų junginių mišiniai, kurie per kvėpavimo takus ar odą gali veikti nervų sistemą, hormonų pusiausvyrą, odos būklę ir kitus procesus“, – aiškina ji.
Svarbu atskirti ir kvapniuosius aliejus, kurie dažniausiai būna sintetiniai.
„Kvapnieji aliejai tik suteikia aromatą, dažniausia būna sintetiniai ar perdirbti, todėl jie neturės to poveikio, kuris būdingas gryniems, tyriems eteriniams aliejams, o kartais gali net turėti neigiamą poveikį mūsų sveikatai“, – pabrėžia M. Kojelavičė.
Kvapas – trumpiausias kelias į emocijas
Specialistė akcentuoja, kad kvapai žmogų veikia greičiau nei racionalus mąstymas.
„Kvapas yra vienas greičiausių kelių į mūsų emocijas. Jis apeina logiką. Tiesiog veikia tai, kaip mes jaučiamės“, – teigia ji.
Pasak jos, kvapai gali tiek raminti, tiek stimuliuoti – priklausomai nuo situacijos.
„Labai paprastas pavyzdys – praėję pro kepyklėlę ir užuodę bandelių su cinamonu aromatą – kone iškart burnoje ima kauptis seilės. Taip greit mūsų kūnas gali reaguoti į kvapą“, – sako pašnekovė.
Šį poveikį, anot M. Kojelavičės, paaiškina biologija.
„Įkvėpus eterinių aliejų, uoslės receptoriai perduoda signalą į limbinę sistemą, atsakingą už emocijas, atmintį, streso valdymą, hormonų balansą. Tai paaiškina, kodėl kvapas taip greit gali veikti mūsų nuotaiką ir fiziologines reakcijas“, – aiškina ji.
Ar kvapai gali padėti kontroliuoti apetitą?
Nors eteriniai aliejai nėra stebuklinga priemonė, M. Kojelavičė įsitikinusi – jie gali paveikti žmogaus santykį su maistu.
„Eteriniai aliejai, žinoma, neatstos maisto, tačiau gali daryti įtaką mūsų santykiui su maistu“, – sako ji.
Pasak jos, noras užkandžiauti kartais kyla ne iš fizinio alkio, o dėl emocinių priežasčių.
„Noras užkandžiauti gali kilti dėl įvairiausių priežasčių – streso, nuovargio, noro save už ką nors apdovanoti ar „užvalgyti“ neigiamas emocijas“, – aiškina specialistė.
Ji dalijasi ir praktiniais pastebėjimais: „Iš praktikos – greipfrutų, bergamočių, Madagaskaro vanilės eterinių aliejų kvapai atgaivina, atpalaiduoja, sumažina jaučiamą stresą, sumažina norą kažką kramsnoti, o pipirmėtė ar šaltmėtė suteikia energijos ir tonuso.“
Nuo nemigos iki emocinio perdegimo
Pasak pašnekovės, žmonės į aromaterapijos specialistus dažniausiai kreipiasi ieškodami pagalbos įvairiose gyvenimo srityse.
„Dažnai tai būna šiuolaikinis gyvenimo tempas, jaučiamas stresas, ieškoma būdų kaip atsipalaiduoti, lengviau užmigti, turėti daugiau energijos“, – sako ji.
Ji įvardija ir dažnas emocines būsenas, jaučiamas klientų: „Dirglumas, nuotaikų svyravimai, perdegimo jausmas, baimė išsakyti ką jauti, nubrėžti sveikas asmenines ribas.“
Tačiau aromaterapija gali būti taikoma ir fiziniams negalavimams.
„Pavyzdžiui, odos būklės gerinimui – pradedant pagalba įgėlus vabzdžiams – tam puikiai pasitarnauja levandos, paauglių odos iššūkiais – arbatmedis“, – vardija ji.
Kvėpavimo takų problemoms dažnai naudojami eukaliptų ar sibirinės eglės aliejai, o pavargusiems raumenims – pipirmėtė ar levanda.
Maži ritualai, keičiantys savijautą
Aromaterapija gali tapti kasdienės rutinos dalimi – ir tam nereikia daug laiko.
„Dienos eigoje aromaterapija gali veikti kaip trumpa pauzė ar restart’o mygtukas“, – sako specialistė.
Ji pateikia paprastus pavyzdžius: „Įtemptu momentu keli gilūs įkvėpimai gali padėti sumažinti įtampą. Ryte tinka gaivūs kvapai – pipirmėtė, citrusai, rozmarinas, o vakare – levanda.“
Vakaro rutinai ji taip pat siūlo kelis paprastus sprendimus: „Namuose galime garinti keletą lašų levandos, užlašinti ant pagalvės (vengiant tiesioginio kontakto su oda), šilta vonia su Epsom druska ir pora lašų eterinio aliejaus.“
Vis dėlto, anot M. Kojelavičės, svarbiausia – nuoseklumas.
„Didžiausia nauda atsiranda ne iš pavienių eterinių aliejų naudojimų, o iš mažų, bet nuoseklių ritualų“, – pabrėžia ji.
Asmeninė patirtis atvedė į profesiją
Į aromaterapiją M. Kojelavičė atėjo vedina itin jautrios asmeniškos patirties.
„Mano kelias į šią sritį nebuvo iš paprasto smalsumo – tai buvo paieška, kaip padėti sūnui, turinčiam Aspergerio sindromą, jaustis geriau“, – atskleidžia ji.
Pasak jos, eteriniai aliejai padėjo spręsti emocinius iššūkius ir tapo svarbia šeimos kasdienybės dalimi. Vienas įsimintiniausių atvejų susijęs su sūnaus baime duoti kraują tyrimams.
„Ko tik jam nežadėdavau – ir kavinę, ir žaislą, ir pusę karalystės… Baimės metu tai tiesiog neveikė. Ir man, kaip mamai, plyšdavo širdis, kai negalėdavau tų pažadų tesėti, nes kraujo dažniausia tiesiog nepavykdavo paimt.
Prieš vieną iš planuotų vizitų pas šeimos gydytoją sūnaus nugarą patepiau dviem eterinių aliejų mišiniais, leidau įkvėpti iš mano delnų.
Ir tuomet aš negalėjau patikėti, kai jis tiesiog nuėjo, atsisėdo, leido paimti kraują, o išėjęs iš kabineto sakė: „Kaip čia taip gerai gavosi?..“ – akimirką prisimena ji.
Įspėjimas: ne viskas, kas kvepia, yra saugu
Specialistė taip pat pabrėžia, kad aromaterapija reikalauja atsakingo naudojimo.
„Svarbu laikytis saugių eterinių aliejų naudojimo rekomendacijų – vengti patekimo į akis, nelašinti į nosies vidų ar ausis, netepti tiesiogiai ant žaizdų, skiesti augaliniu aliejumi“, – įspėja ji.
Taip pat svarbu rinktis kokybiškus produktus.
„Jei produktas kainuoja vos kelis eurus – tikėtina, jis nėra grynas“, – sako M. Kojelavičė. Anot jos, sintetiniai ir ne gryni eteriniai aliejai gali ne tik būti neveiksmingi, bet ir kenksmingi sveikatai.
Tuo tarpu, pati M. Kojelavičė pasakoja, jog šiandien aromaterapija yra neatsiejama jos gyvenimo dalis.
„Jei pagaunu save, kad keletą dienų naudoju vieną ir tą patį eterinį aliejų – einu skaityti, ką tai sako apie mano būseną“, – pasakoja ji.
Pasak specialistės, kvapai gali ne tik keisti savijautą, bet ir padėti geriau suprasti save.
„Tai tarsi dvikryptė magistralė – galiu rinktis kvapus pagal poreikį, bet kartu jie padeda suprasti, kas vyksta mano viduje“, – sako ji.