„Visos tos problemos, kurias dabar patiriame yra susijusios su tuo, kad valdančiosios koalicijos pagrindinė partija niekaip jų nesprendžia. Tą sprendimą galima buvo padaryti ir, turbūt, daugelis aspektų, kurie dabar gerokai sujaukia mūsų politinį landšaftą – atkristų natūraliai“, – žurnalistams Akmenėje teigė G. Nausėda.
„Tą paraginau labai atsakingai įvertinti dar praėjusios savaitės pabaigoje, kada „Nemuno aušros“ lyderis vėl sau leido išsireiškimus, kurie niekaip negali būti toleruojami civilizuotoje šalyje ir kol kas sprendimai nėra padaryti. Kol jie nebus padaryti, mes turėsime pakankamai įtemptą politinę situaciją ir, galimas dalykas, naujus išsišokimus iš šių partijų vadovų“, – akcentavo jis.
Šalies vadovo teigimu, situacija valdančiojoje koalicijoje jau sulaukė ir Lietuvos sąjungininkų susidomėjimo.
„Antrinės problemos kyla dėl to, kad neišspręstas klausimas, ar šioje valdančiojoje koalicijoje, atsižvelgiant į tai, kas įvyko per pastarąsias savaites ir mėnesius, vis dar yra geležinė kantrybė ieškoti naujų problemų. (…) Tai, kas dabar vyksta, kas įvyko praėjusį penktadienį, atkreipia mūsų sąjungininkų dėmesį“, – svarstė G. Nausėda.
Mes, turbūt, norime, kad mūsų poligonai nebūtų tušti.
G. Nausėda
„Aš negąsdinu, tačiau aš noriu pasakyti, kad labai gerai pagalvokime. Mes, turbūt, norime, kad mūsų poligonai nebūtų tušti“, – pabrėžė jis.
Teigia, kad su premjere nekalbėjo apie potencialus kandidatus į kultūros ministrus
Tęsiantis kultūros ministro paieškoms, G. Nausėda sakė, kad kol kas, iš premjerės Ingos Ruginienės, pavardžių į kultūros ministro poziciją, nėra sulaukęs.
„Aš nenoriu diskutuoti apie kandidatūras, kurios nėra mano, kol kas premjerės teikimo nesu gavęs, kol kas mes ir nekalbėjome apie potencialius kandidatus, šiai pozicijai užimti“, – tikino šalies vadovas.
Paklaustas, ar į ministrus tvirtintų jau anksčiau į kultūros ministres paskirtą, tačiau dėl ministerijų mainų iš posto pasitraukusią Seimo narę Vaidą Aleknavičienę, šalies vadovas pabrėžė – jos kandidatūrą tektų svarstyti iš naujo.
„Ponios Aleknavičienės kandidatūrą aš jau esu nagrinėjęs, mes esame susitikę. Tikrai, tuometinė kandidatė padarė tikrai ir norinčio, ir galinčio, ir kvalifikuoto žmogaus įspūdį, tačiau tai buvo anksčiau. Jeigu ji bus pasiūlyta dar kartą, be abejo, šią kandidatūrą aš vertinsiu, tačiau nenoriu kalbėti tariamąją nuosaka“, – teigė prezidentas.
Kalbėdamas apie galimą apkaltą ekspremjerui Gintautui Paluckui, prezidentas vertino, kad jo politinė reputacija žlugo, tačiau išvadas dėl politikui inicijuojamos apkaltos, pasak šalies vadovo, būtų galima daryti tik teisėsaugos institucijoms pateikus atsakymus.
„Kalbėkime faktais. Politinė pono Palucko reputacija yra žlugusi dėl to, kad kilo labai daug abejonių dėl jo veiklos praeityje ir, kas blogiausia, veiklos tuo metu, kai jis jau rengėsi tapti premjeru“, – teigė G. Nausėda.
Tačiau, tęsė šalies vadovas, atsakyti, ar yra pagrindas socialdemokratui inicijuoti apkaltą, pasakyti kol kas dar anksti.
„Teisinis vertinimas nėra pasibaigęs. Tiek Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), tiek Finansinių nusikaltimų tarnybos (FNTT) tyrimai nėra pasibaigę todėl daryti teisines išvadas, kurios suponuotų realų pagrindą apkaltai, tiesiog yra per anksti. Jeigu tie vertinimai bus padaryti, jie bus pateikti ir jie bus neigiami pono Palucko atžvilgiu, tada ir bus galima daryti ir tokio pobūdžio išvadas. Išvadas dėl apkaltos“, – sakė prezidentas.
Savo ruožtu Seimo opozicijai inicijuojant apkaltą pats G. Paluckas sako, kad šis procesas jam nekelia nerimo. Parlamentaras tokius oponentų žingsnius vadina politiniu žaidimu.
Kaip skelbta anksčiau, Seimo opozicija reikalauja į ketvirtadienį planuojamo plenarinio parlamento posėdžio darbotvarkę privalomai įtraukti klausimą dėl ekspremjero G. Palucko apkaltos. Raštą, adresuotą Seimo pirmininkui, pasirašė 47 opozicinėms konservatorių, liberalų bei „Vardan Lietuvos“ frakcijoms priklausantys politikai.
Pastaroji iniciatyva gimė po antradienio rytą vykusio Seimo seniūnų sueigos posėdžio, kurio metu valdančiųjų atstovai blokavo siūlymą įtraukti klausimą dėl socialdemokrato apkaltos į ketvirtadienį vyksiančio posėdžio darbotvarkę.
ELTA primena, vasarą viešojoje erdvėje pasirodė žurnalistiniai tyrimai apie G. Palucką bei jo praeitį, verslo ryšius, įtartinus sandorius. Liepos pabaigoje, tęsiantis skandalui ir į viešąją erdvę iškylant vis daugiau informacijos, G. Paluckas nusprendė atsistatydinti iš ministro pirmininko pareigų. Rugpjūčio pradžioje atsistatydino ir visa socialdemokrato vesta Vyriausybė.
ELTA taip pat primena, kad šeštadienį posėdžiavusi LSDP taryba nusprendė toliau dirbti valdančiojoje koalicijoje su „aušriečiais“, tačiau nutarė perimti savo atsakomybėn Kultūros ministeriją. Visgi, kol kas lieka neaišku, ką mainais gaus ministeriją praradusi „Nemuno aušra“.
Penktadienį socialiniame tinkle „Facebook“ R. Žemaitaitis paskelbė, jog A. Gelūnas esą yra „pradėtų perversmų valstybėje organizatorius, nuteistos partijos narys“. „Aušrietis“ spekuliavo ir neva žydiška A. Gelūno kilme.
Tiesa, po kelių valandų R. Žemaitaitis atsiprašė dėl šio „įrašo formuluočių“.
Pats A. Gelūnas dėl R. Žemaitaičio pasisakymų svarstė kreiptis į teisėsaugą. Jo teigimu, „aušriečių“ lyderio pasisakymai yra pasikartojantis piktybinis antisemitizmas.
Šeštadienį policija savo ruožtu pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos kurstymo.
R. Žemaitaičio pareiškimus pasmerkė prezidentas G. Nausėda, Seimo pirmininkas Juozas Olekas, premjerė Inga Ruginienė, socialdemokratų atstovai, opozicija.
ELTA primena, kad 2024 m. balandį Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, jog R. Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Po KT nutarimo R. Žemaitaitis pats atsisakė Seimo nario mandato, tačiau pernai rudenį Seimo rinkimuose vėl buvo išrinktas į parlamentą.
R. Žemaitaitis dabar laukia teismo nuosprendžio dėl galimų antisemitinių pasisakymais apie žydus ir Holokausto neigimo, jie buvo išsakyti socialiniame tinkle ir parlamente. Nuosprendis bus skelbiamas spalio 31 dieną.