Kiekvieną dieną internetas siūlo naują investicinę idėją. Vakar ESG. Šiandien dirbtinio intelekto fondas. Ryt draugo rekomendacija su grafiku ir rodyklėmis.
Visi tie patarimai skamba įtikinamai. Tačiau prieš sekant bet kuriuo iš jų, verta užduoti sau vieną klausimą: kodėl? Kodėl perku šį fondą? Kodėl renkuosi šią strategiją? Iš kur kyla šis sprendimas – iš draugo patarimo, iš vakar perskaitytos antraštės, ar iš kažko objektyvaus ir ilgalaikio?
Dauguma investavimo klaidų įvyksta todėl, kad šio klausimo dažniausiai niekas sau neužduoda. Šiame straipsnyje – atsakymas, pagrįstas ne „gerais“ patarimais, o istorija ir matematika.
Įsivaizduokite dvi kavines Vilniuje 2015 metais. Pirmoji – madinga, instagramiška, specialty kava, dizaineriškas interjeras. Pelno kol kas nėra, bet vizija aiški: ketina atidaryti 20 filialų. Antroji – pilka valgykla šalia kelių gamyklų Panevėžyje. Niekas jos nefotografuoja. Bet kiekvieną dieną prie kasos eilė, 12 % pelno marža, nuosavybė be skolų.
Kiekvienam investuotojui norisi pirmosios. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kodėl geriau rinktis antrąją – ir kodėl ši strategija yra pagrįsta dešimtmečių duomenimis.
Kodėl vieni portfeliai uždirba daugiau nei kiti?
Tai pagrindinis klausimas, į kurį akademiniai tyrimai atsakė labai tiksliai.
Iki 1960-ųjų niekas tiksliai nežinojo, kodėl skirtingos akcijos duoda skirtingą grąžą. Investuotojai vadovavosi intuicija, patirtimi, patarimais.
1964 metais ekonomistas Bill Sharpe (vėliau gavęs Nobelio premiją) pateikė pirmą atsakymą. Jo modelis teigė: portfelio grąža priklauso nuo to, kiek jis juda kartu su bendra rinka. Portfelis, kuris krentant rinkai krenta labiau – ir kylant kyla labiau – yra rizikingesnis, bet ilgainiui turėtų duoti didesnę grąžą. Tai buvo logiška: didesnę riziką prisiimantis investuotojas turi gauti didesnį atlygį. Šis modelis paaiškino apie 60–70 % skirtumų tarp diversifikuotų portfelių grąžų.
Bet likusieji 30–40 %? Kodėl du portfeliai, turintys vienodą jautrumą rinkos svyravimams, vis tiek uždirba skirtingą grąžą? Tyrėjai pastebėjo kažką keisto: mažos įmonės sistemingai uždirbo investuotojams didesnę grąžą, nei Sharpe’o modelis prognozavo. Pigios įmonės – taip pat. Modelyje kažko trūko.
1993 metais Eugene Fama ir Kenneth French paskelbė tyrimą, kuris pakeitė tai, kaip pasaulio finansų industrija vertina investicinius fondus ir portfelius. Jie nustatė du papildomus veiksnius – įmonės dydį ir vertę – ir nauja formulė paaiškino jau ~90 % skirtumų tarp portfelių.
2015 metais jie modelį papildė pelningumo ir investicijų veiksniais. Dabar modelis paaiškino net ~95 % skirtumų.
Fama 2013 metais gavo Nobelio ekonomikos premiją. Šiandien jo ir French modelis yra pagrindas, kuriuo remiasi kiekvienas rimtas fondo ar portfelio vertinimas pasaulyje.
Kas yra faktoriai ir kodėl jie duoda papildomą grąžą?
Faktoriai – tai sistemingi grąžos šaltiniai, kurie paaiškina, kodėl skirtingi portfeliai duoda skirtingus rezultatus. Pirmasis yra pagrindinis: rinkos rizika – ji yra kiekvieno akcijų portfelio pagrindas. Likusieji trys – dydis, vertė ir pelningumas – paaiškina, kodėl tam tikros akcijų grupės istoriškai turi didesnę grąžą nei kitos.
Rinkos rizika – akcijos ilgainiui duoda didesnę grąžą nei indėliai ar obligacijos, nes akcijos yra rizikingesnės. Istoriškai akcijų grąža yra apie 8–10 % per metus, obligacijų – apie 4–5 %. Tas skirtumas yra atlyginimas už prisiimtą riziką: akcijų vertė gali laikinai kristi 30 ar net 50 %, o obligacijos svyruoja mažiau.
Dydis – mažos įmonės istoriškai davė didesnę grąžą nei didelės – apie 1–2 procentais per metus daugiau nei platus rinkos indeksas. Kodėl? Jos jautresnės ekonominiams sukrėtimams, turi mažesnę finansinę pagalvę, sunkiau gauna kreditą per krizes. Galvokite apie tai taip: „Apple” per recesiją išgyvens – turi milijardus rezervuose, o maža regioninė gamybos įmonė gali ir neišgyventi. Investuotojas, prisiimantis šią papildomą riziką, ilgainiui gauna papildomą atlygį.
Vertė (pigios įmonės) – akcijos, kurių rinkos kaina yra žema, palyginti su jų buhalterine verte (pelnu, turtu), istoriškai lenkia brangias „augimo“ akcijas – apie 2–3 procentais per metus ilguoju laikotarpiu. „Augimo“ akcijos – tai priešingybė: įmonės, už kurias investuotojai moka daug daugiau nei jos šiandien uždirba (ar turi turto), tikėdamiesi didelio ateities augimo. Kodėl tada vertės akcijos jas istoriškai lenkia? Jos dažnai atrodo pigios dėl priežasties – jas supa pesimizmas, blogos naujienos, tad investuotojai jas sistemiškai per daug nuvertina. Būtent šis emocinis diskomfortas ir iš to sekanti mažesnė kaina yra premijos šaltinis.
Kaip tai atrodė praktikoje? 2000–2003 metų dot-com krizė yra bene ryškiausias portfelio lygmens pavyzdys, kai Nasdaq indeksas per trejus metus prarado ~80 % vertės ir grįžo iki 2000 metų lygio tik 2015-aisiais – po penkiolikos metų. Tuo pačiu laikotarpiu plačiai diversifikuoti vertės įmonių portfeliai davė teigiamą grąžą. Tie, kurie laikė nuobodžias, pigias, pelningas įmones – uždirbo. Tie, kurie laikė „revoliucines technologijas“ – laukė atsigavimo pusantro dešimtmečio.
Bet vien vertė dar negarantuoja sėkmės. Čia įsijungia trečiasis faktorius.
Pelningumas – pelningos įmonės sistemingai lenkia mažiau pelningas. Pelningumas matuojamas pagal nuosavybės grąžą (ROE), turto grąžą (ROA) ir bruto pelno maržą – įmonės, kurios šiais rodikliais lenkia savo sektorių, istoriškai generuoja didesnę investicinę grąžą. Šis veiksnys ypač svarbus kartu su verte: jis apsaugo nuo vadinamų „vertės spąstų“, kai akcija yra pigi todėl, kad įmonė iš tikrųjų prastėja, o ne todėl, kad rinka ją nepagrįstai ignoruoja. Geriausia investicija – pigi ir pelninga įmonė.
Svarbiausia praktinė išvada: mažos, pigios ir pelningos įmonės – tai kombinacija, kuri istoriškai atnešė geriausią ilgalaikę grąžą.
Ir iš tos pačios logikos sekantis įspėjimas: brangiai vertinamos ir nepelningos akcijos – tai pati blogiausia investicinė kategorija. Paradoksas: jei tokia įmonė dar ir maža, istorinė grąža buvo dar mažesnė nei teoriniai modeliai prognozavo – mažų įmonių premija šioje situacijoje tapo neigiama. Žodžiu, visa tai, kas atrodo kaip „next big thing“ – naujos technologijos, revoliucinės idėjos, startuoliai be pelno – dažniausiai patenka būtent į šią kategoriją.
Ką tai reiškia paprastai? Įsivaizduokite aktyvų investuotoją, kuris 10 metų kruopščiai rinko 20, jo manymu, geriausių akcijų – skaitė ataskaitas, sekė naujienas, analizavo įmonių ateities perspektyvas. Po dešimtmečio jis gavo tam tikrą grąžą. Fama ir French modelis sako: 95 % tos grąžos galima paaiškinti tiesiog tuo, kokius faktorius jo portfelis atsitiktinai turėjo – koks buvo parinktų įmonių dydis, vertė ir pelningumas – ne investuotojo išmintimi ir laiku, praleistu analizuojant akcijas. Tai galbūt vienas svariausių argumentų prieš aktyvų investavimą, kokį finansų ekonomika yra suformavusi.
Kodėl kitos populiarios „strategijos” irgi neveikia
„Revoliucinių technologijų” fondai (ARKK ir panašūs). 2020 metais „ARK Innovation“ ETF pelnė 153 % grąžą ir tapo interneto žvaigžde. Šimtai tūkstančių investuotojų žarstė pinigus. 2021–2022 metais fondas prarado per 75 % vertės. „Morningstar“ išanalizavo rezultatus: „ARK Innovation“ pateko į trijų didžiausių „turto naikintojų” sąrašą – investuotojai neteko 7,1 milijardo dolerių. Taip veikia visi „karštieji” teminiai fondai: iškyla tada, kai tema jau kainuoja brangiai, pritraukia srautą piko metu, o tada krenta. Internetinės technologijos 2000 m., nafta 2008 m., kriptovaliutos 2021 m. Kiekvieną kartą – nauja „revoliucija“, tas pats rezultatas.
Kada nuobodžios įmonės laimi: faktais pagrįstas 3 ETF’ų portfelis
Pirmame straipsnyje „Investavimas nėra pasirinkimas“ pristatėme tris portfelio variantus. Trečiasis – sudėtingesnis kelių ETF portfelis su aktyviu rebalansavimu – sulaukė daugiausiai klausimų: kaip jį sudaryti, kokius fondus rinktis, ar galima padaryti geriau nei paprastas pasaulinis indeksas. Šis straipsnis yra atsakymas. Jei dar neskaitėte pirmojo – rekomenduojame pradėti nuo jo.
Didesnė grąža ne visada reiškia storesnę piniginę – kokią klaidą daro investuotojai
Investuojant neretai daugiausia dėmesio skiriama portfeliui – kokį ETF pasirinkti, kiek turėti akcijų, kiek obligacijų, kada pirkti ir kada parduoti. Tačiau svarbiausia yra ne sudėtingi portfelio sprendimai, o paprasti dalykai – pajamų didinimas, taupymo norma ir disciplina, ypač pirminėje turto kaupimo fazėje, sako „Finora“ banko Ryšių su investuotojais skyriaus vadovas Dovydas Asanavičius.
Sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ sėkmingai užbaigė pirmąjį UAB „Gesons“ (toliau – Emitentas) leidžiamų obligacijų emisijos platinimo etapą. Emitentas planavo dviem etapais išleisti obligacijų už 5 mln. eurų. Pirmojo, dabar užbaigto etapo metu, buvo planuojama išplatinti obligacijų iki 2,5 mln. eurų., tačiau investuotojų susidomėjimas viršijo lūkesčius: per platinimą UAB „Gesons“ obligacijos sulaukė investuotojų paraiškų už beveik 3,5 mln. eurų ir pirminę pasiūlą viršijo beveik 40 proc. Lūkesčius viršijo ir sufinansavimo greitis – obligacijas buvo planuojama išplatinti per 30 d. terminą, tačiau platinimas emitento sprendimu sustabdytas jau po savaitės.
Dividendų investavimas. Daugelis intuityviai mėgsta dividendus – jie primena „realius pinigus“. Bet tyrimai rodo, kad dividendai nėra grąžos šaltinis patys savaime. Aukštas dividendų pajamingumas egzistuoja todėl, kad įmonės kaina yra žema – o tai jau yra vertės faktorius. Dividendų portfelis netiesiogiai užgriebia dalį faktorių premijų, bet neefektyviai – atmeta pigias ir pelningas įmones, kurios dividendų tiesiog nemoka. Faktorių portfelis daro tą patį daug tiksliau.
Techninė analizė (grafikai, RSI, trendlines). Tikriausiai matėte „golden cross“ ar „RSI virš 70“ terminus investavimo forumuose, su įspūdingais grafikais ir ryžtingomis prognozėmis. Problema: jei dabartinė kaina jau atspindi visą informaciją, vakarykštis grafikas nieko naujo nepapasakoja. Tyrimai neranda įrodymų, kad techninė analizė suteikia pranašumą – ypač įskaičiavus dažno prekiavimo mokesčius.
(Pastaba: akademiniuose tyrimuose egzistuoja „momentum“ faktorius – augusios akcijos trumpuoju laikotarpiu dažnai toliau auga. Fama pats tai pripažino kaip anomaliją. Tačiau tai sistemingas, diversifikuotas reiškinys – ne tas pats, kas piešti linijas ant grafiko.)
ESG fondai kaip didesnės grąžos strategija. Moralinis pasirinkimas – asmeninis reikalas. Bet finansinio pranašumo teiginys neturi pagrindo: išsamus tyrimas (16 000 akcijų, 48 šalys, 2001–2020) nerado ryšio tarp ESG reitingų ir grąžos. Be to, ESG fondai dažnai atmeta pigias nuobodžias įmones ir perka brangias technologijų kompanijas – tai tiesiog priešinga faktorių logikai.
Visoms šioms strategijoms bendra viena: įtikinama istorija, bet ne ilgalaikiai empiriniai duomenys. Faktorių investavimas skiriasi tuo, kad yra pagrįstas duomenimis.
Ar esate pasiruošęs?
Prieš einant prie portfelio, atsakykite sau sąžiningai į tris klausimus.
1. Ar galite toleruoti 5–10 metų, kai jūsų portfelis atsilieka nuo paprasčiausio pasaulinio indekso? Faktorių investuotojas šį jausmą patiria ne per kokią dramatišką krizę, o labiau per besitęsiantį, nuolatinį atsilikimą. Manau, kad tai psichologiškai dar sunkiau.
2. Ar turite bent 15–20 metų iki planų panaudoti šiuos pinigus? Šių faktorių premijos tikrai nėra garantuotos per trumpą laiką.
3. Ar esate pasirengęs kartą per metus skirti valandą portfelio peržiūrai? Šis portfelis reikalauja minimalaus, bet reguliaraus dėmesio.
Jei atsakymas į bet kurį klausimą yra „ne“ – paprastas vienas pasaulinis ETF (kaip VWCE) tikriausiai yra geresnis sprendimas.
Jei atsakėte „taip“ į visus tris – štai portfelis.
Portfelio sudarymas: trys ETF’ai
Pereikime prie praktikos. justETF.com duomenų bazėje yra daugiau nei 2 000 ETF’ų sąraše, iš kurių galime rinktis. Mums reikia tik trijų. Visi fondai yra UCITS tipo – ES reglamentus atitinkantys, prieinami Lietuvos investuotojams per „Interactive Brokers“, „Trading 212“ ar „Degiro“.
(Pastaba: dažnai skaitote apie JAV ETF’us – AVUV, AVDV, VTI, SPY ir kt. Yra daug gerų pasirinkimų, bet ES gyventojams jie neprieinami dėl 2018 m. PRIIPs reglamento. Toliau – geriausi prieinami atitikmenys.)
Kodėl „Avantis“?
Rinkoje yra dešimtys ETF’ų, kurie save vadina „faktorių“ ar „vertės“ fondais. Bet ne visi jie vienodi – ir skirtumas esminis. Prieš parodant konkretų portfelį, verta paaiškinti, kodėl rekomenduojame būtent „Avantis“ fondus ir ne kitus.
Avantis išsiskiria dėl dviejų esminių priežasčių.
Kilmė. Avantis įkūrė komanda, daugelį metų dirbusi „Dimensional Fund Advisors“ – kompanijoje, kurią 1981 metais padėjo steigti pats Eugene Fama. Kai dalis komandos atskilo ir įkūrė „Avantis“, jie išsinešė tą pačią metodologiją – tik ETF formatu, prieinamu kiekvienam investuotojui.
Metodologija. Avantis fondai vienu metu naudoja ir vertės, ir pelningumo kriterijus. Tai esminis skirtumas: apsauga nuo „vertės spąstų“ – situacijos, kai akcija yra pigi todėl, kad įmonė iš tikrųjų prastėja. Kiti fondų leidėjai dažnai naudoja paprastesnius filtrus arba netgi priešingus.
Alternatyvos egzistuoja – SPDR ZPRV ir ZPRX yra pigesni, bet neturi pelningumo filtro. „iShares“ vertės fondai – metodologija mažiau griežta. „Avantis“ šiuo metu yra praktiškai vienintelis, teikiantis pilną Fama-French metodologiją viešai prieinamuose UCITS ETF’uose.
Vienas svarbus įspėjimas: AVWC ir AVEM fondai yra palyginti nauji – pradėjo veikti 2024 metų pabaigoje ir turi mažesnę nei dvejų metų istoriją. AVSG su ~€777 mln. valdomo turto yra labiausiai įsitvirtinęs, AVWC – ~€454 mln., AVEM – ~€152 mln. (duomenys: 2026 m. balandis). Stebėkite, ar šie fondai ir toliau augs – didesnis valdomas turtas reiškia geresnį likvidumą ir mažesnę riziką, kad fondas bus uždarytas.
Horizonte matosi ir „Dimensional Fund Advisors“ – originalus Fama-French metodologijos diegėjas nuo 1981 metų, su pačiu Fama valdyboje. 2025 metų pabaigoje jie išleido pirmuosius UCITS ETF’us Europoje: „Global Core Equity“ (DEGC, 0,26 %) ir „Global Targeted Value“ (DEGT, 0,44 %). Fondai jau pasiekiami per Trading 212, tačiau yra labai nauji ir turi labai mažą valdomą turtą. Verta stebėti.
Štai trys „Avantis“ fondai, kurie tą metodologiją šiandien įgyvendina:
Vidutinis metinis mokestis: ~0,28 %
Trys fondai. Daugiau nei 8 000 įmonių iš 45+ šalių. Vienas portfelis.
Paskirstymą galima derinti pagal savo rizikos toleranciją ir tikėjimą strategija.
Kaip pasirinkti savo portfelio profilį
Kuo didesnis portfelio orientavimasis į mažas, pigias ir pelningas įmones – tuo stipresnis faktorių efektas, bet ir didesnis psichologinis diskomfortas atsilikimo laikotarpiais. Pateiktas 60/25/15 paskirstymas yra pagrįstas, bet ne vienintelis teisingas. AVWC, skirtingai nei VWCE (paprastas pasaulinis indeksas be faktorių filtrų), jau turi faktorių svertą visuose rinkos segmentuose – tad net „atsargus“ profilis šiame portfelyje yra faktoriškai ženkliai aktyvesnis nei klasikinis su VWCE.
Pasirinkite profilį, kurį galite išlaikyti 10 metų ir daugiau, net periodais atsiliekant nuo paprasčiausio pasaulinio indekso. Tai vienintelis kriterijus, kuris iš tikrųjų svarbus.
Rebalansavimas: kaip tai veikia praktiškai
Faktorių portfelis nėra statiškas. Kartais AVWC išaugs per daug – tada naujus pinigus skirkite AVSG ir AVEM, kol proporcijos grįš. Rebalansuokite geriau per naujas įmokas, ne per pardavimus – taip išvengsite papildomų mokesčių.
Jei portfelis labai didelis ir įmokos per mažos rebalansavimui, naudokite investicinę sąskaitą: rebalansavimas jos viduje mokestiškai neutralus – 15 % kapitalo prieaugio mokestis skaičiuojamas tik galutinio išėmimo momentu.
Ir dar vienas praktinis sprendimas, kuris per dešimtmečius gali pridėti reikšmingą skirtumą: visi šiame straipsnyje minimi ETF’ai yra kaupiamieji (accumulating) – dividendai reinvestuojami fondo viduje. Tai svarbu, nes Lietuvoje dividendai apmokestinami 15 % iš karto. Kaupiamasis fondas šį mokestį atideda iki išėmimo momento. Niekada nesirinkite tų pačių fondų išmokančiojo (distributing) varianto.
Dabar pats svarbiausias klausimas: ar ši strategija iš tikrųjų veikia?
Ką sako istorija – ir ko ji negarantuoja
Paprastas pasaulinis indeksas per pastaruosius 25 metus uždirbo apie 8–9 % per metus. Portfeliai su didesniu svertu į mažas vertės įmones – istoriškai 1–2 procentais daugiau. Per 30 metų tai skirtumas tarp ~1,3 mln. ir ~2,3 mln. eurų nuo 100 000 eurų pradinės investicijos.
Bet čia svarbu papasakoti istoriją, kurios nerasite reklaminiuose fondų prospektuose.
2010–2020 metai buvo faktorių investuotojų košmaras. „Amazon“, „Apple“, „Alphabet“, „Netflix“ augo taip greitai, kad bet kas, laikęs pigias nuobodžias akcijas, kasmet skaitė antraštes apie tai, kiek pralaimėjo. 2019 metais vienas žinomas JAV finansų žurnalistas parašė: „Vertės investavimas yra miręs.“ Dauguma, kurie pradėjo 2009-aisiais, neatlaikė – ir paliko strategiją prieš pat atsigavimą.
2022-aisiais viskas apsivertė. Palūkanų normos pakilo, technologijų akcijos krito 50–70 %, o mažos vertės įmonės – tos nuobodžiosios – pasirodė reikšmingai geriau. Tie, kurie jas išlaikė, gavo atlygį.
Tai yra tikroji šios strategijos kaina – ne didesni mokesčiai, o psichologinis diskomfortas.
Svarbu suprasti: faktorių investavimas nėra krištolinis rutulys, jis nespėja, kuri konkreti įmonė laimės ar pralaimės. Tai statistinis įrankis, veikiantis vidutiniškai, per labai ilgą laiką, su plačiai diversifikuotu portfeliu iš šimtų ar tūkstančių įmonių. Kuo ilgiau laikomasi strategijos, tuo labiau statistika dirba jūsų naudai – bet tuo pačiu jokios garantijos, aišku, nėra.
Kaip sekasi pastaraisiais metais? 2024-ieji buvo dar vieni sunkūs metai: mažos vertės akcijos atsiliko nuo rinkos, kurią valdė dirbtinio intelekto entuziazmas. Istorija kartojosi: tas pats pesimizmas, tos pačios antraštės. Tačiau 2025-ieji ir 2026-ųjų pradžia atnešė ryškų posūkį: vertės ir mažų įmonių faktoriai pradėjo lenkti plačius rinkos indeksus – AVSG nuo 52-savaičių dugno atšoko daugiau nei 40 %, o besivystančios rinkos (AVEM) davė vieną geriausių grąžų tarp visų akcijų klasių. Tai tiksliai tas scenarijus, apie kurį šiame straipsnyje kalbame: atlygis atėjo tada, kai niekas jo nesitikėjo.
Bet ši strategija nėra universali.
Kam ši strategija nėra tinkama
Ji tinkama tik tiems, kurie turi bent 15–20 metų iki pinigų panaudojimo, supranta faktorių ekonominę logiką ir jau turi patirties su paprastesniu portfeliu. Jei pradedate investuoti – pirmiausia išmokite išlaikyti VWCE per rinkos kritimą. Sudėtingumą galima pridėti ir vėliau.
Jei esate pasirengę – štai penki žingsniai pradėti.
Veiksmų planas
Atidarykite investicinę sąskaitą – „Interactive Brokers“, „Trading 212“ arba „Degiro“.
Pasirinkite profilį iš aukščiau pateiktos lentelės ir nusipirkite atitinkamus ETF’us: AVWC, AVSG ir AVEM.
Nustatykite automatines mėnesines įmokas pagal tikslinius procentus.
Kartą per metus – sausio mėnesį – patikrinkite svorius ir nukreipkite naujas įmokas į atsilikusius fondus.
Nepapulkite į spąstus – nelyginkite savo portfelio su rinka kiekvieną mėnesį. Tai greičiausias kelias į blogus sprendimus.
ETF’ų paieškai: www.justetf.com – įveskite ISIN kodą ir matysite visą istoriją bei mokesčius.
Kantrybė kaip strategija
Jack Bogle yra pasakęs: „Didžiausia investavimo klaida – manyti, kad šiais metais vykę pokyčiai bus labai svarbūs po dešimties metų.“
Investuojant yra dvi galimybės. Pirmoji – vadovautis tuo, kas šiandien populiaru, įdomu, jaudina. Tai revoliucinių technologijų fondai ir kiti karštieji sektoriai – visada su gera istorija ir draugo rekomendacija. Ši strategija nereikalauja daug psichologinio diskomforto – juk perkate tai, kas pastaruoju metu pasirodė puikiai. Problema ta, kad tai nėra optimali strategija, ir jei esate tikras rinkų, statistikos bei žmogaus psichologijos studentas – jos tikriausiai neturėtumėte rinktis.
Antroji – vadovautis tuo, ką per dešimtmečius pastebėjo akademikai, kurie turėjo kur kas mažiau interesų konfliktų nei jūsų draugiškas finansų patarėjas. Ši strategija yra nuobodi, reikalauja kantrybės ir dažnai būsite nesuprastas. Bet istoriškai ji veikia.
Gerų investicijų.
Interesų konfliktai
AB „Agathum“ turi long pozicijas šiame straipsnyje minėtoje „Alphabet“ įmonėje. Mes galime pirkti arba parduoti šias akcijas bet kuriuo metu be išankstinio pranešimo.
Šis straipsnis skirtas švietimui ir nėra finansinė konsultacija. Prieš priimdami sprendimus, pasikonsultuokite su finansų patarėju arba finansų makleriu.
Apie AB „Agathum“
AB „Agathum“ veikla nuo 2012 metų apima nekilnojamojo turto objektų pirkimą, pardavimą, valdymą ir nuomą, taip pat diversifikuoto viešų vertybinių popierių portfelio valdymą. Šiuo metu bendrovė valdo ~30 mln. eurų turtą: apie 24 mln. eurų nekilnojamojo turto portfelį ir apie 6 mln. eurų vertybinių popierių portfelį. AB „Agathum“ yra išleidusi viešą 2 mln. eurų obligacijų emisiją, kuri listinguojama Nasdaq Baltijos biržoje.