Už kvadratinį metrą – 700 eurų
Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Estijoje Lenno Uuskula atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje būstas – brangiausias Baltijos šalyse. Anot jo, A+ energinės klasės pasyvieji namai estams kol kas yra pernelyg brangūs.
„Kvadrato kaina siekia apie 5 tūkst. eurų ir daugiau. Kaip suprantu, Vilniaus standartais tai yra pigu, tačiau mes dar nesame pasirengę tiek mokėti.
Tai yra panašiai, kaip paprašyti įsigyti elektrinį „Mercedes“ automobilį, kai turime pinigų tik paprastam dyzeliniam modeliui“, – svarbiausiame ekonomikos ir verslo lyderystės forume „Lietuvos Davosas“ palygino jis.
O štai Latvijoje būsto kainos išsiskiria kaip vienos žemiausių iš trijų aptariamų valstybių. Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Latvijoje Peteris Strautinis paskaičiavo, kiek Rygoje siekia kvadratinio metro kainos.
„Senos statybos pastatuose kaina siekia 1,5 tūkst. eurų, naujos statybos būstuose kainos 3 tūkst. eurų.
Kaip tai paaiškinti? Pradėkime nuo to, kad Ryga 1940 m. buvo kelis kartus didesnė už Vilnių ar Taliną – nuolatinių gyventojų tuo metu buvo apie 50–60 tūkst. <…> Mes turime labai didelį senos statybos būsto segmentą, kuris iš esmės lemia bendrą kainų lygį visame mieste“, – pastebi jis.
Susiję straipsniai
Analizuodamas tendencijas, ekonomistas išskiria ir unikalų pavyzdį – esą viename Rygos mikrorajone galima įsigyti būstą, kurio kaina siekia 700 eurų už kvadratinį metrą. O šalia yra gamykla, kurioje darbuotojai uždirba iki 2 tūkst. eurų.
„Įsivaizduokite, jei už mėnesio atlyginimą darbuotojas gali įsigyti netgi 3 kvadratinius metrus naujos statybos būste“, – sako ekonomistas.
Slegia mažas gimstamumas
Pasirodo, dėl mažėjančio gimstamumo galvas suka ne tik lietuviai. Štai Estijos ekonomistas L. Uuskula mano, kad būtent dėl šios priežasties Estijoje populiari būsto renovacija.
„Žmonės pakeičia namus ir automobilius tada, kai šeimoje atsiranda vaikai. Dabar vaikų yra mažiau, todėl nėra poreikio kažką keisti. Juk nepirksi naujo buto vien todėl, kad pas tave atsirado šuo“, – ironizuoja jis.
Tiesa, ekonomistas pripažįsta, kad būna ir tokių atvejų, kai šuo namuose turi atskirą kambarį.
„Pavyzdžiui, mano draugai nusipirko namą. Tai yra jauna pora – jie neturi vaikų, bet turi šunį. Ir turi kambarį šuniui. Galbūt kažkada atsiras vaikas, šuniui teks su tuo susitaikyti“, – šypteli jis.
IT sektoriaus įtaka
NT rinką tiesiogiai veikia ir informacinių technologijų sektorius – pavyzdžiui, kai aukštas pajamas gaunantys darbuotojai pradeda žvalgytis būsto, kuris atitiktų jų galimybes ir poreikius. Vieną iš tokių atvejų prisimena ir L. Uuskula.
„Pasižiūrėkime, kas nutiko San Franciske, – IT sektorius suklestėjo ir NT rinka tiesiog išprotėjo. Tada IT pradėjo trauktis, nes jiems pritrūko NT objektų, kurie būtų patenkinę jų apetitą.
Kai tik pasklinda žinia, kad IT bendrovė planuoja atsikelti į jūsų regioną, turite pradėti statyti čia ir dabar“, – sako ekonomistas.
Daugiau nuotraukų (7) Lietuviai Baltijos regione išsiskiria ne tik dėl aukštų būsto kainų, bet ir dėl neblėstančios meilės nekilnojamam turtui (NT).
V.Ščiavinsko nuotr.
Tai tiesiogiai tinka ir Baltijos šalims, kuriose IT eksportas sudaro pakankamai reikšmingą dalį, pastebi L. Uuskula. Būsto savininkams, eksperto teigimu, tai išeina į naudą. Tačiau žvelgiant iš ekonominės perspektyvos, džiugių naujienų nėra.
„Būsto savininkai nori, kad kainos augtų, tačiau mes norime, kad kainų augimas sutaptų su atlyginimų augimu kituose sektoriuose“, – pastebi jis.
Ko tikėtis, jei karas Ukrainoje pasibaigtų?
Aktualiu klausimu Baltijos šalyse išlieka karo Ukrainoje pabaiga.
Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Lietuvoje Žygimantas Mauricas sako, kad kuo daugiau laiko nuo karo pradžios praeina, tuo mažesnė tikimybė, jog migrantai grįš atgal į Ukrainą. Kai kurie jų čia jau sukūrė šeimas, vaikai pradėjo lankyti mokyklas, todėl palikti Lietuvą ukrainiečiams būtų nelengva.
„Kiek suprantu, dauguma Lietuvoje esančių žmonių yra iš rytų arba pietryčių Ukrainos. Tai yra tie regionai, kurių ateitis – visiškai neaiški. Galbūt žmonės net negalės sugrįžti ten, iš kur atvyko“, – pastebi Lietuvos ekonomistas.
Jam pritaria ir Latvijos ekonomistas P. Strautins – anot jo, karo pabaiga, tikėtina, nesukels rimtų pasekmių ekonomine prasme.
„Karas neabejotinai turi baigtis – tai būtų tikrai gera žinia Baltijos valstybėms. Tai padėtų mums atsikratyti to sunkaus naujienų fono, kuris nuolat kelia nerimą žmonėms. Tačiau kalbant apie investicijų bumą, man atrodo, jis mažai tikėtinas“, – teigė P. Strautins.
Tiesa, karo pabaiga galėtų turėti įtakos pačių estų sprendimui dėl NT įsigijimo, mano Estijos ekonomistas L.Uuskula.
„Tai dar priklauso nuo to, kaip karas baigsis. Jeigu tiesiog baigsis karo veiksmai, pasitikėjimas vietos lygmeniu neišaugs. Jeigu Ukraina laimės ir bus aiškus ženklas Rusijai, tai galbūt ženkliai sustiprintų pasitikėjimą bent jau Estijoje.
Mes matome, dėl ko estai labiausiai nerimauja geopolitine prasme. Žmonės vis dar svarsto apie NT įsigijimą, pavyzdžiui, Portugalijoje labiau nei Estijoje“, – tendencijas apžvelgė L. Uuskula.
NT rinką Lietuvoje stabdytų tik aukštos palūkanos
„Lietuviai pirko, perka ir pirks“, – paklaustas apie ateities prognozes žodžių į vatą nevyniojo šalies ekonomistas Ž. Mauricas.
Jo manymu, tai yra racionalus elgesys žvelgiant į tolimesnę perspektyvą.
„Jūs padidinate savo turimo turto vertę – paprasčiausiai investuojate. Kol dar tebelieka aistra investuoti į NT, manau, Lietuvoje tendencija nesikeis“, – svarsto ekonomistas.
Tam papildomą impulsą gali suteikti ir iš II pensijų pakopos atsiimti pinigai.
Daugiau nuotraukų (7) Lietuviai Baltijos regione išsiskiria ne tik dėl aukštų būsto kainų, bet ir dėl neblėstančios meilės nekilnojamam turtui (NT).
D. Labučio (ELTA) nuotr.
„Atsiėmė gerokai didesnes sumas nei buvo planuota. <…> Galbūt tam tikras palūkanų normų smūgis galėtų kažkiek apmalšinti tą NT rinkos augimą“, – mano Ž. Mauricas.
Tuo metu Latvijoje, prognozuoja P. Strautins, NT rinka augs, tačiau kainų šuolio nesitikima.
„Mes turime tikrai daug pastatų, kurie tik ir laukia naujų savininkų istoriškai anksčiau apstatytuose regionuose“, – sako jis.
Stabilių kainų tikisi ir estai. L. Uuskula mano, kad kainų augimas bus mažesnis nei atlyginimų, o pastatyti būstai bus išparduoti per ateinančius dvejus metus.