„Kyiv Independent“ prognozė: stabilumas fronte pavasarį gali tapti įžanga į naują karo etapą
„Shutterstock“ nuotr./Karas Ukrainoje
Nuo pat Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios informacinė erdvė yra apsėsta apgaulingai paprasto klausimo ir nuolatinių atsakymų į jį paieškų: kas laimi?
Viena pusė pabrėžia, kad Rusija jau nugalėta, jos „mėsos šturmai“ yra kvaili bei beviltiški, o tokiu tempu Ukrainai užimti prireiktų šimtmečio, rašo „The Kyiv Independent“.
Kita stovykla atkerta: Ukraina, kurios priešas turi akivaizdžią gyvosios jėgos persvarą, o parama iš JAV stringa, negali tikėtis išsilaikyti ilgiau už Rusiją, todėl privalo pasirašyti bet kokią taikos sutartį dabar, nes laikas yra Maskvos pusėje.
Rimti analitikai nusiteikę atsargiau. Jie kalba apie teigiamas ar neigiamas tendencijas, bandydami suvokti milžinišką tokio masto karo sudėtingumą.
Kad ir kokį pažeminimą Maskva patirtų dėl vieno ar kito įvykio, kol vykdomas jos planas pasiekti pergalę lėtai sekinant mažesnes Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, pagrindo švęsti nėra. Pranašumą įgis ta pusė, kuri laimės ilgą sekinimo mūšį.
Skaudžiausi taškai
Kad ir kokie teigiami būtų ženklai fronto linijose, neįmanoma teigti, kad karo eiga lūžta, bent jau nepripažinus akivaizdžių ir nuolatinių Ukrainos gynybos silpnybių.
Pirma – geografija. Tai neįtikėtinai sudėtinga užduotis ginti daugiau nei tūkstančio kilometrų fronto liniją prieš skaitlingesnį priešą, kai šiame karo etape praktiškai nėra kovai paruoštų strateginių rezervų.
Žurnalistų teigimu, nesvarbu, kokia efektyvi būtų Ukrainos gynyba tankiai įtvirtintame Donbase, Rusija išlaiko gebėjimą ieškoti silpnų vietų fronte, jas spausti ir išnaudoti. Šis pažeidžiamumas aiškiai pasimatė 2025 m., kai Ukrainai nustūmus tam tikrus pietinio fronto ruožus į antrąjį planą, Rusija pasiekė sparčių laimėjimų vietovėse, kurias laikė vienos silpniausių šalies kovinių brigadų.
Dabar, kai pietinis frontas stabilizavosi (daugiausia dėl skubaus ukrainiečių šturmo dalinių dislokavimo), spragos gali atsiverti kitur. Viena tokių silpnų vietų gali būti ilga šiaurinė valstybės siena Sumų ir Charkivo srityse, kur Rusijos kariai per pastaruosius kelis mėnesius vis dažniau ją kirto, galbūt ruošdami dirvą didesniam puolimui.
Technologinės lenktynės ir išsekę resursai
Rusija taip pat nestovi vietoje dronų dominavimo lenktynėse. Elitiniai rusų dronų daliniai, ypač pagarsėjęs „Rubicon“ centras, toliau itin sunkina ukrainiečių brigadų gyvenimą: jie atkerta logistiką optinio pluošto FPV dronais, perima Ukrainos žvalgybos bei atakos dronus ore ir medžioja pačias ukrainiečių bepiločių įgulas.
Nepaisant gremėzdiškos centralizuotos struktūros ir nesėkmių dėl „Starlink“ trikdžių, Rusija toliau didžiulėmis lėšomis investuoja į savo nepilotuojamas pajėgas.
Tačiau gyvoji jėga išlieka rimčiausiu iššūkiu Ukrainos gynybai. Penktaisiais plataus masto karo metais nuostoliai, patirti stabdant masinę Rusijos karinę mašiną, turi būti kompensuojami. Tačiau Ukrainos gyventojų skaičius tik mažėja, o vidinė įtampa, sukelta ilgų priverstinės mobilizacijos metų, toliau auga.
Leidinys praneša, kad šiuo metu, nepaisant didėjančios socialinės įtampos ir padažnėjusių išpuolių prieš karinius komisariatus, Ukrainos visuomenė nerodo noro kapituliuoti. Tačiau jei nuostoliai didės, o mobilizacija stiprės, kompromisai, kuriuos Kyjivas bus priverstas daryti, taps tik skausmingesni.