Lukas Adomaitis
Autorius
2026-05-11 08:06 • 3 min. skaitymo
Reklama
Pirmadienį, gegužės 11-ąją, „Nord Pool“ elektros energijos biržos Lietuvos kainų zonoje fiksuojamas ryškus didmeninės kainos augimas. Lyginant su praėjusiu savaitgaliu, vidutinė paros kaina šoktelėjo beveik dvigubai, o tai tiesiogiai palies vartotojus, pasirinkusius su birža susietus (dinaminius) elektros planus. Pagrindiniai šio pokyčio veiksniai yra sumažėjusi elektros gamyba vėjo jėgainėse bei planiniai elektros perdavimo tinklų priežiūros darbai kaimyninėse valstybėse.
Šis kainos pokytis iliustruoja energetikos sistemos jautrumą atsinaujinančių išteklių generacijos svyravimams. Kai regione vyrauja ramūs orai, pigią vėjo energiją rinkoje priversti pakeisti brangesni gamybos šaltiniai, pavyzdžiui, šiluminės elektrinės, naudojančios gamtines dujas, arba importas iš tolimesnių Europos regionų, kur gamybos savikaina yra aukštesnė.
Analizuojant pirmadienio biržos duomenis, matomas itin netolygus kainų pasiskirstymas per parą. Nors nakties metu kaina išlieka santykinai žema, vakarinio piko metu prognozuojamas didžiausias kainos šuolis. Tai standartinė situacija, kai išauga bendras vartojimas, o pigios atsinaujinančios energijos generacija regione yra nepakankama poreikiui padengti.
Reikšmė / Laikas
Šie skaičiai atspindi didmeninę „Nord Pool“ biržos kainą Lietuvos zonoje. Svarbu suprasti, kad galutinė sąskaita vartotojui susideda ne tik iš šios kainos, bet ir iš tiekėjo maržos, perdavimo paslaugų tarifų bei pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Savaitgalio ir pirmadienio kainų skirtumas rodo, kaip stipriai Lietuvos rinką veikia kintanti vėjo generacija ir riboti pralaidumai.
Pagrindinė kainos augimo priežastis šį rytą – meteorologinės sąlygos. Baltijos jūros regione nusilpęs vėjas lėmė, kad vėjo jėgainės generuoja tik nedidelę dalį savo pajėgumų. Kai vėjo energijos trūksta, trūkstamas kiekis dengiamas brangesne gamyba. Be gamtinių sąlygų, įtaką daro ir techniniai veiksniai kaimyninėse rinkose.
„Litgrid“ duomenimis, kaimyninėse šalyse atliekami planiniai tinklo priežiūros darbai riboja pralaidumus, todėl pigesnė elektros energija iš Skandinavijos šalių Lietuvą pasiekia mažesniais kiekiais nei įprastai. Tokios techninės prastovos yra būtinos ilgalaikiam tinklo stabilumui užtikrinti, tačiau jos laikinai sukuria kainų skirtumus tarp skirtingų „Nord Pool“ zonų, nes Lietuva vis dar išlieka priklausoma nuo elektros importo piko valandomis.
Gyventojams, kurių elektros kaina tiesiogiai priklauso nuo biržos svyravimų, šiandien rekomenduojama peržiūrėti savo vartojimo įpročius. Dinaminiai planai leidžia sutaupyti tik tuo atveju, jei vartotojas aktyviai reaguoja į rinkos signalus. Efektyviausias būdas sumažinti sąskaitą – perkelti daugiausiai energijos naudojančių prietaisų darbą į valandas, kai biržos kaina yra žemiausia.
Buitiniai prietaisai, tokie kaip skalbyklės, indaplovės ar elektromobilių įkrovimo stotelės, turėtų būti programuojami veikti po vidurnakčio arba anksti ryte (nuo 02:00 iki 05:00 val.). Tuo tarpu vakariniu piko metu (nuo 18 iki 20 valandos) patariama vengti nebūtino elektros vartojimo, nes būtent šiuo metu viena kilovatvalandė kainuos brangiausiai.
Ekspertai prognozuoja, kad vėjingumui padidėjus antroje savaitės pusėje, biržos kainos turėtų stabilizuotis ir grįžti į žemesnį lygį. Vartotojams, kurie nenori sekti valandinių grafikų, tokie svyravimai yra priminimas įvertinti, ar jų pasirinktas plano tipas atitinka jų gyvenimo būdą ir galimybes lanksčiai valdyti elektros prietaisų naudojimą.
Šaltinis: Content Brain