Apie vizitą nebuvo pranešta iš anksto dėl saugumo priežasčių.
Pranešta, kad per derybas daugiausia dėmesio bus skiriama bendram naujų ginklų sistemų kūrimui. Kelionės pradžioje B. Pistorius naujienų agentūrai dpa sakė, kad nauji projektai bus sutelkti į bendrą visų diapazonų pažangių nepilotuojamų sistemų kūrimą.
„Vokietija ir Ukraina yra strateginės partnerės, bendradarbiavimas naudingas abiem. Tai skatina daugybę naujų projektų“, – sakė B. Pistorius.
„Dėmesys sutelktas į bendrą pažangių įvairaus nuotolio bepiločių sistemų kūrimą, ypač ilgojo nuotolio smūgio srityje. Taip mes stipriname savo šalių saugumą“, – pridūrė jis.
Ilgojo nuotolio smūgis reiškia gebėjimą sunaikinti svarbius taikinius toli už priešo linijų. NATO partnerės Europoje vis dar turi ilgojo nuotolio ginklų pajėgumų spragų. B. Pistoriaus įsitikinimu, NATO šalys turi jas kuo greičiau panaikinti.
Jis teigė, kad Berlynas siekia kurti bendras Vokietijos ir Ukrainos įmones.
„Mes naudojamės ukrainiečių patirtimi mūšio lauke. Taip pat planuojame naudoti „Brave One“ platformą, kad paremtume vystytojus, galinčius pasiūlyti perspektyvias inovacijas“, – sakė B. Pistorius.
Ukrainos karo patirtis padės Vokietijos kariuomenei
Ukraina sukūrė platų savo sistemų spektrą, kad kompensuotų ilgesnio nuotolio ginklų trūkumą. Penktaisiais gynybinio karo prieš Rusiją metais ji laikoma viena iš pasaulyje pirmaujančių šalių dronų karybos srityje, o patirtis mūšio lauke padeda formuoti naują taktiką.
Ukrainos dronai vis dažniau puola taikinius toli už fronto, dėl to Rusijos kariuomenė patiria vis didesnį spaudimą. Tuo pačiu metu kova iš esmės atsidūrė aklavietėje, mūšio lauke mažai kas keičiasi.
Balandžio mėnesį Rusijos kariuomenė pirmą kartą per kelis metus prarado daugiau teritorijos Ukrainoje, nei okupavo. Tą patį mėnesį, remiantis Vakarų kariniais duomenimis, žuvo ir buvo sužeisti 35 tūkst. Rusijos kareivių.
Vokietija nori sutelkti daugiau privataus kapitalo
Neseniai Vokietija išplėtė savo paramą Ukrainos gynybai ir planuoja pritraukti daugiau privačių Vokietijos investicijų į Ukrainos gynybos įmones ir bendras įmones.
Gynybos ministerija Berlyne neseniai surengė vaizdo konferenciją su Ukrainos vyriausybės atstovais, kad aptartų tokių investicijų sąlygas. Pirmą kartą dalyvavo ir bankai, fondai bei kiti finansų sektoriaus dalyviai.
Balandžio viduryje Vokietijos vyriausybė per konsultacijas su Ukrainos vyriausybe susitarė dėl „strateginės partnerystės“ su Ukraina ir pažadėjo tolesnę karinę pagalbą.
Vokietija finansuos Ukrainos sutartį su JAV gynybos bendrove „Raytheon“ dėl kelių šimtų raketų „Patriot“ pristatymo. Taip pat buvo susitarta su Vokietijos bendrove „Diehl Defence“ dėl papildomų „Iris-T“ oro gynybos sistemų paleidimo įrenginių pristatymo.
Taip pat susitarta dėl vidutinio ir ilgesnio nuotolio dronų gamybos. Planuojama bendra įmonė, kurios tikslas – pristatyti tūkstančius dronų.
Vokietija ir kiti Ukrainos rėmėjai teigia siekiantys suteikti Kyjivui kuo stipresnę poziciją bet kokiose taikos derybose su Rusija ir užtikrinti, kad Maskva negalėtų diktuoti susitarimo sąlygų šaliai, kurią užpuolė.
Pastarąjį kartą B. Pistorius lankėsi Ukrainos sostinėje pernai birželio 12 dieną.
Pranešta, kad balandį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė Vokietijai pasirašyti dronų susitarimą.