„Maisto banke“ kasdien – eilės maisto stokojančių žmonių. Žmonės neturi ką valgyti šiandien – ar turėtų atsargų karo atveju?
„Žmonės, kurie pas mus ateina maisto, trijų dienų atsargų turbūt tikrai neturėtų. Nebent šiandien pasiėmę krepšelį, bet daugeliu atvejų tai tikrai neturėtų“, – pasakojo Maisto banko Šiaulių padalinio vadovas Mamertas Eirošius.
Vis dėlto žmonės sako, kad namuose maistą kaupia. Turi ilgo galiojimo produktų, konservų, raugintų daržovių.
„Konservai daugiausiai, mėsa, makaronai, kruopos. Yra tam speciali vieta“, – kalbėjo moteris.
„Druskos turiu, cukraus turiu, konservų turiu. Dar šaldytuve, dar kruopos spintelėje. Užtektų“, – tikino kita moteris.
„Tikrai turim, nes gyvenam kaime – viską vakuojame, šaldome, sūdome, marinuojame, rauginame“, – pasakojo pašnekovė.
Jei kiltų karas ar kita didelė krizė, pirmas tris paras žmonės maistu turėtų apsirūpinti patys. 4–6 parą maistą tiektų savivaldybė. Nuo 7-os paros – jau iš valstybės rezervų.
Tačiau dabar situacija tokia, kad savivaldybės jokių maisto atsargų 4–6 karo dienai neturi.
„Kalbant apie ekstremaliąsias situacijas ir apie aprūpinimą maistu, turėtume atskirti, apie ką mes kalbame – ar apie mažesnio, ar didesnio masto ekstremalios situacijos padarinius, ar apie mobilizaciją, ar karo padėtį“, – aiškino Šiaulių savivaldybės parengties pareigūnas Paulius Stočkus.
Šiuo metu Šiauliai maistu aprūpintų kelis šimtus žmonių. Savivaldybė yra sudariusi sutartį su maisto gamintoju ir „Maisto banku“.
Jei prasidėtų karas, maisto atsargų visiems šiauliečiams savivaldybė neturėtų.
„Tai labai blogai, bet iš tikrųjų žmogus turi pats savimi rūpintis“, – teigė moteris.
„Aš vertinu, kad bus panika, bet kurioj grandyje? Aš manau, tikrai bus panika ir mes nieko negalime nuspręsti“, – svarstė praeivė.
Šiauliai šiemet žada šiek tiek atsargų sukaupti. Iš Krašto apsaugos ministerijos finansavimo po truputį pradės pirkti ilgo galiojimo maisto produktus. Bet tik keliems tūkstančiams šiauliečių. O Šiauliuose gyventojų – per 100 000.
„Vienu kartu tikriausiai nenupirksi visiems, kuriems reikėtų šito maisto. Rezervas bus kaupiamas po truputį. Kalbėti turbūt galėtume apie keletą tūkstančių paketų, nes skiriamos lėšos šiais metais, berods, apie 13 tūkstančių“, – sakė P. Stočkus.
Šiauliai – ne išimtis. Lietuvoje maisto atsargų nekaupia nė viena savivaldybė. Tai paaiškėjo atlikus Valstybės kontrolės auditą.
„Mes nustatėm audito metu, kad savivaldybės niekaip nekaupia ir niekaip nesprendžia maisto rezervo klausimo. Vadinasi, ta 4–6 diena visiškai neaiški“, – komentavo Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Dabar ministerijos turi savo krizių planus, savivaldybės – savo. Bet nėra vieno visos valstybės ekstremaliųjų situacijų plano. Dėl to savivaldybės sako ir negalinčios kaupti maisto atsargų.
Savivaldybės aiškina net nežinančios esminių Vyriausybės sumanymų kilus krizei: iš kurių savivaldybių žmonės būtų evakuojami, kurios savivaldybės priimtų.
O nuo to priklauso ir maisto atsargų kiekiai.
„Tas 4–6 dienos savivaldybės aprūpinimas iš esmės dar nėra nustatytas oficialiuose teisės aktuose ir tikrai trūksta aiškumo, kaip turėtų savivaldybės apsirūpinti ir iš kokių lėšų“, – teigė P. Stočkus.
Tiek dabartinė, tiek ankstesnės valdžios apleidusios buvo ir kitus krizėms skirtus rezervus, ne tik maistą. Sveikatos apsaugos ministerija iki šiol visas valstybės vaistų atsargas laikė vienoje ir nesaugioje vietoje – prie Baltarusijos sienos. Iš kurios ir baiminamasi priešiškų veiksmų.
„Plačiau komentuoti aš nenorėčiau dėl savaime suprantamų priežasčių, dėl saugumo“, – ankščiau sakė Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
Vyriausybėje sudaryta darbo grupė rengia valstybės ekstremaliųjų situacijų planą, kurį tikisi baigti šių metų pabaigoje. Tik nuo tada savivaldybės turės daugiau aiškumo, kaip kaupti maisto atsargas.
„Ne, nieko nekaupiu, nieko neturiu. Kažką rasčiau aišku, kokių riešutų, bet šiaip neturiu nei konservų, nei kruopų“, – sakė praeivė.
„Turim daug. Mėsa, bulvės savo“, – pasakojo moteris.
„Maisto namuose visada yra ir savaitei, bet nesu pasiruošus“, – tikino kita moteris.
„Virtuvėje spintelėje visko yra. Konservuotos daržovės, šaldiklis pilnas gėrybių įvairių. Tikrai išgyvenčiau laisvai tris mėnesius, gal ir pusę metų“, – kalbėjo praeivė.
Valstybės maisto atsargos, kurios būtų naudojamos po 7 paros, nėra sandėliuojamos. Naudojamas rezervavimo principas. Vyriausybė moka prekybos tinklams, kad jie turėtų daugiau maisto, nei reikia, ir galėtų, prireikus, tiekti. Bet yra kritikos, kad rezervavimas kainuoja brangiau, nei maistą kainuotų nuolat pirkti ir kaupti. Valstybės kontrolė pasigedo kontrolės, ar prekybos tinklai ir dabar turėtų reikalaujamus kiekius pagal rezervavimą.