Po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą Vakarų bendrovėms pasitraukti iš Rusijos tapo nelengva. Iš pradžių, prasidėjus invazijai, iš šalies pasitraukė nemažai įmonių – nuo energetikos iki mažmeninės prekybos sektoriaus. Daugeliu atvejų tai lėmė didelius nuostolius, o tos bendrovės, kurios liko, dažnai ieškojo būdo išeiti. Nuo 2022 m. Kremliaus įvestos taisyklės pasitraukimą iš šalies pavertė itin skausmingu procesu.
Tačiau vienas iš Rusijoje dar likusių Vakarų bankų dabar imasi rimtesnių veiksmų, kad pasitrauktų. „UniCredit“, vienas iš nedaugelio Vakarų bankų, vis dar išlaikiusių veiklą Rusijoje, jau daugiau kaip ketverius metus ieško išėjimo durų. Gali būti, kad dabar jis jas pagaliau rado. Bankas parengė planą ir sudarė neįpareigojantį susitarimą parduoti dalį savo Rusijos verslo investuotojui iš Jungtinių Arabų Emyratų. Pasak „UniCredit“, tai reikštų 3–3,3 mlrd. eurų nuostolį. Bankui tai negresia egzistencine krize, tačiau suma vis dėlto nėra maža.
Tokie žingsniai nevyksta savaime. Jeigu „UniCredit“ paspartins pasitraukimą iš Rusijos, tai gali turėti rimtų politinių ir ekonominių pasekmių Europoje. Tai rodo, kad „UniCredit“ mėgina spartinti procesą, nes jo dabartinis verslas Rusijoje gali trukdyti siekiui perimti Vokietijos banką „Commerzbank“. Tai svarbus žingsnis, nes pastaruosius kelerius metus Europos Centrinio Banko priežiūros institucija spaudė „UniCredit“ atsisakyti veiklos Rusijoje.
„UniCredit“ gali manyti, kad pasitraukimas iš Rusijos padėtų gauti galimą Europos Centrinio Banko pritarimą perėmimui, jeigu iki to būtų prieita.
Šia prasme „UniCredit“ Rusijos aktyvų pardavimo planas rodo, kaip rimtai bankas nusiteikęs dėl „Commerzbank“. „UniCredit“ nedaug ką gali padaryti, kad sušvelnintų Vokietijos politinį pasipriešinimą šiam žingsniui, nes toks pasipriešinimas neišvengiamas. Tačiau verslo Rusijoje nutraukimas gali padėti pagerinti paties banko įvaizdį.
Jeigu taip yra, tai tampa dar viena problema Vokietijos vyriausybei ir Friedrich Merz asmeniškai. Galimas „Commerzbank“ perėmimas, kurį įvykdytų „UniCredit“, Vokietijoje plačiai nepopuliarus – jam priešinasi profesinės sąjungos, pats bankas, politinė klasė ir žiniasklaida. F. Merz tęsia ankstesnės vyriausybės griežtą pasipriešinimą susijungimui, tačiau Vokietijos kanclerio galimybės tiesiogiai įsikišti yra ribotos.
„UniCredit“ galiausiai vis tiek toliau spaus pirmyn, o Vokietijos vyriausybė bus bejėgė jį sustabdyti. Tai reiškia, kad F. Merz autoritetas toliau silpnės.
Toks scenarijus gali pakenkti ir taip įstrigusiai Europos Sąjungos bankų sąjungai bei Europos integracijos perspektyvoms. „UniCredit“ ir „Commerzbank“ situacija yra ryškiausias tarpvalstybinio perėmimo bandymas Europoje per ilgą laiką, o vienas pagrindinių jos bruožų – tai, kaip stipriai ji atmetama Vokietijoje.
Jeigu Vokietijos vyriausybė nepatenkinta tokio susijungimo perspektyva, F. Merz galėtų sugalvoti būdą, kaip pamėginti išjudinti senas politines problemas, stabdančias bankų sąjungos idėją. Tačiau Vokietijos kancleris šiuo klausimu tyli. Atrodytų, kad bendrovės pasitraukimą iš Rusijos Europos elitas turėtų sutikti plojimais. Tačiau, kaip visada, kelią pastoja Europos Sąjungos technokratija.
Jack Smith yra „Eurointelligence“ analitikas. Jis daugiausia dėmesio skiria energetikos politikai, saugumui ir gynybai, Europos Sąjungos politikai bei Italijos, Ispanijos ir Nyderlandų vidaus politikai.
Šaltinis: unherd.com
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
