1 nuotr.
Vakarų civilizacijos laukia badas. Asociatyvi Pexels.com nuotr.
Nedidelis eskursas į netolimą praeitį.
Prisiminkim, kaip per naktį buvo sugriauti kolūkiai (pirma banga), už ES išmokas buvo organizuojami smulkių privačių ūkių karvių pardavimai, t.y. atsisakymas jų turėti, motyvuojant tuo, kad pieno supirkimas per brangiai kainuoja, viską galima nusipirkt parduotuvėse.
Tuo tarpu mūsų kaimynai lenkai sėkmingai vysto savo žemės ūkį ir su dideliu noru išpirko mums „nereikalingas” karves.
Šių dienų absurdiškų didžiųjų valstybių karinių konfliktų šviesoje su siaubu stebiu, kaip ciniškai pasmerkiami ištisi kontinentų regionai 21 amžiaus tyčia išprovokuotam badui.
Ne ne, jums nepasigirdo, Vakarų civilizacijos laukia badas, ką jau kalbėti apie trečiąsias šalis, kurių derliaus neužtenka pasimaitinimui.
Uždarius Hormūzo sąsiaurį (kaip netikėta!) prekybai nafta ir dujomis, pasirodo, kartu buvo uždaryta ir 80 proc. prekybos maisto produktais toms pačioms Persijos įlankos šalims.
Gal tik Saudo Arabijos taip skaudžiai nepaliečia, bet kol logistika bus pertvarkyta kitomis kryptimis, įvertinus tai, jog ir Sueco kanalas tuo klausimu yra itin pažeidžiamas, optimizmo nelieka ir čia.
Pasimokę iš Irano, Jemeno husitai, beje, turintys viršgarsinius ginklus (kitas klausimas, iš kur jie juos gavo), grasina neleisti plaukti laivams per Suecą be atskiro mokesčio, tai savaime didins pervežamų prekių kainą, tik kiek mažiau nei apylanka per Afrikos pietus.
Jei įvertinsime ir suaktyvėjusius Somalio piratus, belieka saugesnis ir pigesnis kelias sausuma. Kitaip tariant, kelias Šiaurė-Pietūs. Todėl ir tylima apie arabų šalių vadovų skambučius V.Putinui, prasidėjus visai tai geopolitinei „košei”.
„Išmintingieji” ES ir Lietuvos vadovai, diplomatai, žurnalistai apsimetė, kad šio fakto „nepastebėjo”.
Matyt, skambinama buvo tam, kas turi galią tai spręsti ar bent paveikti susidariusią keblią situaciją.
Todėl nenuostabu, kad nei į K.Kalas, nei į geležinį Gitaną niekas nesikreipė, tik jų pasipūtimas nuo to nė kiek nesumažėjo, gebėjimų adekvačiai vertinti aplinką čia nė su žiburiu nesurasi.
Taigi kas laukia Lietuvos?
Vakarų pasauliui verkiant reikia kalio (ir kitų) trąšų, kad bent šiek tiek maisto užsiaugintų patys, ir ne paslaptis, ko JAV atstovai vis vyksta į Baltarusiją, sustodami trumpam Lietuvoje, kad atvertų kai kam akis.
Bet negirdi ne tik savo tautos, ignoruodami jos gyvybinius poreikius išvengti bado, bet ir protingų įspėjimų bei patarimų iš už okeano. Matyt, per daug yra įsipareigoję tiems, iš salos.
Varge varge…
Ir dar: paaiškėjo, kad Kataro dujos ir Kuveito nafta greitu laiku nepasieks Europos, kuri grasinosi per pora metų visiškai atsisakyti pirkti rusiškus angliavandenilius. Atsargos baigia išsekti. Jau paskelbus, kad rusams nuima pačių uždėtas kai kurias sankcijas, atėjo žinia iš Rusijos, kad pastarieji nutrauks tiekimus, nelaukdami to termino.
Štai kiek neilgai reikėjo laukti to antro lazdos galo. O kur dar rusiškų javų ir maisto produktų pardavimas?
Jei nebūtume sunaikinę savo smulkių gyvulių ūkių, javų ir daržovių plotų, galėtume nors patys save išmaitinti, o dabar? Beliko tik gėlas vanduo – brangesnis už auksą ir naftą.
Bet įvertinus, kad geriamo vandens šuliniai valdžios sprendimu neseniai buvo suskaičiuoti ir visas vanduo apmokestintas, girdint, kaip apie tai net neužsimenama, kaip ir apie tai, kiek turime dujų atsargų „Independence”, regis, jau sudarytos sutartys ir mūsų vanduo jau arba parduotas, arba kažkam pažadėtas.
Spėkit kam? Jei Europa vasaros metu jo neturi pakankamai, kur net baudžiama už automobilio plovimą, ką jau kalbėti apie arabų šalis, kur vandens gėlinimo gamyklos arba subombarduotos arba pažeistos.
Tad ruoškim džiūvėsius ir mėsos konservus, ir tik nesakykite, kad jūsų neįspėjau.
Nes prekybos centrai, atsitikus panikai, bus išplėšti per pirmąsias 3 valandas.