Jei vidutiniškai Europos Sąjungoje iki 2023 metų pabaigos būsto kainos buvo beveik 62 proc. didesnės nei 2015 metais, tai Estijoje augimas viršijo 120 proc., kas reiškia, kad Estijoje būsto kainos augo beveik dvigubai greičiau nei vidutiniškai ES.
„Sprendimas įsigyti būstą daugeliu atvejų priimamas dėl būtinybės pagerinti gyvenimo sąlygas. Žinoma, kiekvienas pirkėjas norėtų pasirinkti palankiausią momentą nekilnojamojo turto rinkoje, tačiau jį numatyti labai sunku. Priimant sprendimą, pirmiausia reikėtų atsižvelgti į savo poreikius ir galimybes“, – sakė Estijos „Swedbank“ būsto paskolų skyriaus vadovė Anne Pargma.
Ji pažymėjo, kad tokį spartų kainų augimą lėmė keletas priežasčių. „Laikui bėgant žmonių pajamos išaugo, pirkimus ilgą laiką skatino žemos palūkanų normos, o apskritai pirkėjų susidomėjimas viršijo pasiūlą rinkoje. Be to, kainas paveikė statybos brangimas ir mokesčių didinimas“, – paaiškino ji.
Remiantis Eurostato duomenimis, Estija nėra vienintelė šalis, kurioje sparčiai auga nekilnojamojo turto kainos, o sparčiausias kainų augimo laikotarpis visoje Europoje buvo 2021-2022 m. Per pastarųjų dešimt metų būsto kainos daugiau nei padvigubėjo dvylikoje Europos Sąjungos šalių. Sparčiau nei Estijoje būsto kainos augo Kroatijoje, Čekijoje, Bulgarijoje, Lietuvoje, Portugalijoje ir Vengrijoje.
Remiantis „Swedbank“ duomenimis Estijoje, nekilnojamojo turto kainų augimas aiškiai atsispindi ir būsto paskolose. Jei prieš dešimt metų vidutinė „Swedbank“ suteikto būsto paskolos suma Estijoje buvo 69 000 eurų, tai 2023 metais ji pasiekė 146 000 eurų. Praėjusiais metais vidutinis paskolos gavėjo amžius buvo 35 metai, o vidutinė paskolos trukmė – 25 metai.