Praėjusią savaitę bendrovė „Shell“ užbaigė didžiausių energetikos gamintojų pelno ataskaitų skelbimo sezoną paskelbdama apie beveik 5,7 mlrd. JAV dolerių (apie 4,8 mlrd. eurų) grynąjį pelną, kuris, palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, išaugo 19 proc.
Bendrovė paaiškino, kad jam buvo naudingos aukštesnės naftos kainos ir „padidėjusios perdirbimo maržos“, taip pat „didesnis prekybinės veiklos indėlis“.
Panaši situacija susiklostė ir britų konkurentės BP atveju. Pastaroji praėjusio mėnesio pabaigoje pranešė apie staigų pelno augimą, pasiekusį 3,84 mlrd. JAV dolerių. Tuo metu prancūzų „TotalEnergies“ pelnas šoktelėjo 51 proc. iki 5,8 mlrd. JAV dolerių.
JAV ir Izraelio karas su Iranu paskatino Teheraną užblokuoti pagrindinį energijos išteklių gabenimo koridorių – Hormuzo sąsiaurį, dėl ko rinkoje smarkiai sumažėjo naftos tiekimas ir šoktelėjo kainos.
Pasauliniu etalonu laikomos „Brent“ naftos barelio kaina kovo mėnesį vidutiniškai siekė apie 100 JAV dolerių (piko metu jis siekė 120 JAV dolerių), palyginti su 70 JAV dolerių prieš prasidedant karo veiksmams vasario pabaigoje.
Tai ypač padėjo Europos trejetui – BP, „Shell“ ir „TotalEnergies“, kurios vykdo aktyvią prekybą, skirtingai nuo savo JAV konkurenčių „ExxonMobil“ bei „Chevron“, kurios labiau priklauso nuo gavybos veiklos.
„BP, „Shell“ ir „Total“ šį ketvirtį pasinaudojo tiek aukštesnėmis kainomis, tiek pačiais rinkos svyravimais“, – AFP sakė „SPI Asset Management“ analitikas Stephenas Innesas.
Nauji raginimai
Tokie milžiniški pelnai vėl paskatino kalbas apie būtinybę apmokestinti naftos bendrovių viršpelnius, kaip tai įvyko po 2022 metais prasidėjusio karo Ukrainoje.
Jungtinėje Karalystėje Šiaurės jūroje veikiančioms naftos bendrovėms tebegalioja 2022 metais įvestas ir kelis kartus pratęstas ir padidintas viršpelnio mokestis, taikomas pelnui, gautam iš naftos ir dujų gavybos. Šiuo metu jis sudaro 38 proc. viršpelnio dydžio ir galioja iki 2030 metų ir taikomas papildomai prie 40 proc. mokesčių, jau galiojančių šiame sektoriuje. Tačiau jis taikomas tik pelnui, gautam iš naftos ir dujų gavybos Jungtinėje Karalystėje.
Dėl sparčiai augančio „Shell“ ir BP pelno padaugėjo raginimų didinti šiuos mokesčius, o energetikos ministras Edas Milibandas ypač pasmerkė tai, ką jis pavadino „pertekliniu pelnu“.
Tuo tarpu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ragina Europos lygmeniu imtis atsakomųjų priemonių atsižvelgiant į pernelyg didelius energetikos įmonių pelnus ar „spekuliacinius veiksmus“.
AFP apklausti analitikai nurodo, kad tikimasi, jog antrajame ketvirtyje įmonės vėl paskelbs apie didelius pelnus.
„Net jei įtampa sumažės, rinkos per naktį staiga į normalią padėtį negrįš“, – pastebėjo S. Innesas.
„Nesu tikras, kad šis konfliktas bus išspręstas taip lengvai“, – sakė Oksfordo universiteto atstovas Adis Imsirovičius.