Šie pokyčiai susiję su klimato kaita ir grunto cheminės sudėties pasikeitimais. Tačiau kartu keičiasi ir vandens gyvūnija – vis labiau pradeda vyrauti žuvų rūšys, kurių jutimai ir regėjimas yra geriau pritaikyti drumstam vandeniui.
Žvejai veikiausiai jau pastebėjo, kad tokiuose vandenyse užkimba kitokių rūšių ir dydžių žuvys nei anksčiau. Tamsesniuose telkiniuose, jei jie nėra specialiai įžuvinami, mažėja upėtakių, ešerių, karosų ir baltųjų žuvų. Tačiau žvejai gali dažniau pagauti trofėjinio dydžio lydekų ir starkių.
Minimi pokyčiai stebimi Šiaurės Amerikos šiaurės rytinėje dalyje ir šiauresniuose Europos regionuose. Gėlo vandens ekosistemos vis labiau tamsėja, o tai blokuoja saulės spindulius, koreguoja maisto grandines, mažina deguonies kiekį ir kai kuriuose ežeruose keičia žuvų medžioklės bei augimo būdus, „The Conversation“ rašo Misūrio – Kolumbijos universiteto biologijos profesorė Allison M. Roth ir McGillo universiteto biologijos profesorė Irene Gregory-Eaves.
Kodėl vanduo tampa rudenis?
Vandens tamsėjimą, vadinamą „gėlo vandens rudavimu“, lemia keletas veiksnių, tačiau bene pagrindinis yra klimato kaita: dėl aukštesnės temperatūros ir aktyvesnio nuotėkio iš sausumos dirvožemio į vandens telkinius patenka daugiau ir įvairesnių anglies junginių.