A. Rajoelina daugiau nei dvi savaites susidūrė su mirtinais gatvių susirėmimais, kuriems daugiausia vadovavo jauni demonstrantai, širstantys ant valdančiojo elito, o tai privertė 51-erių lyderį slėptis.

Dekretas dėl Asamblėjos paleidimo „įsigalioja iš karto po jo paskelbimo per radiją ir/arba televiziją“, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame pareiškime teigė prezidentūra. A. Rajoelina, kuris nepaklūsta vis dažniau pasigirstantiems jam adresuotiems raginimams atsistatydinti, atskirame įraše socialiniuose tinkluose ėmėsi ginti šį žingsnį kaip būtiną, siekiant „atkurti tvarką mūsų šalyje ir sustiprinti demokratiją“.

„Žmonės turi būti vėl išgirsti. Padarykime vietos jaunimui“, – pareiškė jis.

Opozicijos lyderis Siteny Randrianasoloniaiko pirmadienį nurodė, kad jie balsuos už apkaltą prezidentui dėl pareigų nevykdymo – prieš tai pasirodė pranešimų, kad jis pabėgo iš šalies. A. Rajoelina, kuris yra buvęs sostinės Antananaryvo meras, vėlai pirmadienį tvirtino, kad po pasikėsinimų į jo gyvybę jis glaudžiasi „saugioje vietoje“, tačiau savo buvimo vietos neatskleidė.

Protestai prasidėjo rugsėjo 25 d. ir savaitgalį pasiekė lemiamą tašką, kai maištaujantys kariai ir saugumo pajėgos prisijungė prie demonstrantų ir paragino prezidentą ir kitus vyriausybės ministrus atsistatydinti. Tarp jų buvo ir elitinis CAPSAT dalinys – jis atliko svarbų vaidmenį vykdant 2009 m. perversmą, kuris sudarė sąlygas A. Rajoelina atėjimui į valdžią.

Siekdamas numalšinti protestus, prezidentas praėjusį mėnesį atleido visą savo vyriausybę.

„Radio France Internationale“ pranešė, kad A. Rajoelina savaitgalį išvyko iš Madagaskaro Prancūzijos kariniu lėktuvu, tačiau Prancūzijos pareigūnai dar neatsakė į naujienų agentūros AFP prašymą patvirtinti šią informaciją.

Žiniasklaida: Madagaskaro prezidentas pabėgo iš šalies

Pirmadienio vakarą tiesiogiai transliuotame kreipimesi prezidentas sakė, kad, norėdamas apsaugoti savo gyvybę, turėjo persikelti į saugią vietą.

Sekmadienį pagal susitarimą su prezidentu Emmanueliu Macronu A. Rajoeliną iš Indijos vandenyne esančios salos išskraidino Prancūzijos karinis orlaivis, pranešė Prancūzijos radijo stotis RFI.

2014 m. Prancūzijos pilietybę įgijęs A. Rajoelina neatskleidė savo dabartinės buvimo vietos.

Vaizdo kreipimasis buvo kelis kartus atidėtas po to, kai, pasak prezidentūros, valstybinę žiniasklaidą užgrobė ginkluotosios pajėgos. Transliacijai taip pat turėjo įtakos techninės problemos.

A. Rajoelina nekomentavo galimo atsistatydinimo. Vietoj to jis paragino gyventojus gerbti esamą tvarką. „Jei to nepadarysime, skurdas ir toliau didės“, – sakė prezidentas. Vėliau jis pareiškė esąs „atviras dialogui, kuris padėtų rasti išeitį iš šios padėties“.

Salų valstybę sukrėtė protestai, kuriuose dalyvavo dešimtys tūkstančių jaunų žmonių. Juos sukėlė elektros ir vandens tiekimo pertrūkiai, nepasitenkinimas švietimo sistema, didelis nedarbas ir skurdas.

Taikios demonstracijos peraugo į smurtą, per kurį žuvo mažiausiai 22 žmonės.

Sekmadienį A. Rajoelinos biuras pasmerkė bandymą įvykdyti perversmą prieš jį. Sukilęs kariuomenės dalinys paskelbė perėmęs šalies sausumos, oro ir jūrų pajėgų kontrolę. Prie protestų prisijungė daugybė karių.

Pasklidus gandams, kad prezidentas išvyko iš šalies, jo biuras sekmadienį teigė, kad A. Rajoelina liko prezidento rūmų bunkeryje.