– Mano žiniomis, konferencijoje kaip pranešėjas dalyvausite pirmą kartą. Kas pastūmėjo šiam žingsniui?
– Taip, pirmą kartą, bet šiaip pasisakyti tenka įvairiose konferencijose ar kituose renginiuose. Kadangi esu sukaupęs tikrai didžiulę patirtį ir, kaip sako, priešui tik palinkėk tiek permainų, kiek teko patirti man per gyvenimą – nuo sovietinio lagerio kančių iki išsilaisvinimo, roko maršų ir Berlyno sienos griūties – būti jų liudininku ir dalyviu. Ir daugybė kitų įvykių, taip pat aktyviai dalyvaujant visur, kas vyksta Lietuvoje. Tai aš manau, kad šia patirtimi pasidalinti su žmonėmis, kurie, kaip suprantu, šioje konferencijoje vis tik yra verslo atstovai ir aktyvūs žmonės, kuriantys šios dienos ir ateities Lietuvą, yra svarbu.
Mes labai daug susikoncentravę į šūdmalystę, į tai, kas dabar paperdė ir ką pasakė į vandenį – kokią nors nesąmonę, bandydami šiauštis ir draskytis, bet iš esmės pamirštame esminį dalyką – matymą, kas bus, kokią mes Lietuvą kuriame, kokia ji bus po 50 metų, ką mes matome toliau? Politikai dabar murkdosi, stumdydami vieni kitus, ir vis matome ateinančius į politiką su vis mažesne kompetencija, su vis mažesniu išsilavinimu, išmanymu net savo sričių, ir tiesiog prarandame mūsų esmę – kur mes einame, kokia yra mūsų idėja. Aš manau, kad su žmonėmis pakalbėti apie tai yra labai svarbu.
– Sakote, kad turite daug patirties, kalbate apie įvykius, vykusius daugiau nei prieš tris dešimtmečius. Bet kodėl šia patirtimi nusprendėte pasidalinti būtent dabar? Kodėl apie tai svarbu kalbėti šių dienų kontekste, o ne, pavyzdžiui, prieš penkerius metus?
– Viskam yra savas metas. Dabar situacija tokia, kad mes, gerai begyvendami, pasiklydome savo tiksluose. Kita vertus, nereikia pamiršti, kad už sienos vyksta karas. Ir nereikia būti naiviems – kad priešas nesikėsina į mus, kad vėl negalanda nagų. Nereikia būti naiviems ir užsiliūliuoti ar paskęsti savo vietiniuose, nereikšminguose barniuose ir pamiršti esmę – kad mes, reikalui esant, turime būti pasiruošę ir apsiginti. Nes visiškai realu, kas vyksta aplink. Pasaulis pasikeitė – baigėsi tie 30 metų laimės ir džiaugsmo, kai Europoje buvo taika, kokios per 100 metų istoriją nebuvo. Pagyvenome šiame laikotarpyje ir vėl viskas pasikeitė.
– O kiek, Jūsų nuomone, apie tai kalbėti svarbu kūrėjams, muzikos pasaulio žmonėms? Jūs pats tiesiogiai su politika nesate susijęs, bet kalbate apie politinius procesus, kurie šiuo metu vyksta. Tai kiek čia svarbus Jūsų, kūrėjų balsas?
– Aš manau, kad kūrėjai visą laiką yra tose pirmose eilėse kelti klausimus. Mūsų pareiga – kelti klausimus: kas bus, kas toliau, ar mes pasiruošę, ar matome grėsmes, ar jaučiame, kas gali įvykti, ar mes ruošiamės tam. Daugybę klausimų keli matydamas, kas vyksta pasaulyje ir kas vyksta aplink – tai ir yra mūsų pagrindinė užduotis. O per kūrybą gali tuos dalykus išsakyti – nerimą ar perteikti kažkokią bendrą visuomenės, aplinkos ar dar ko jauseną. Dažnai menininkai nujaučia, kas bus, kas gali mums nutikti.
– O jeigu lygintume laikus, tą Nepriklausomybės aušrą, kurioje muzika buvo tikrai svarbus pilietinio pasipriešinimo įrankis, kai daug muzikos kūrėjų ir apskritai kūrėjų dėjo visas pastangas kalbėti apie problemas, su dabartimi, ar matytumėte paralelių – kad kūrėjų tekstuose, muzikoje atsiduria panašaus pobūdžio žinutės?
– Matote, kas dabar protestuose groja ir kas stovi ant scenos. Visai neseniai buvome padarę ypatingą kūrinį – „Mes užaugome“: koncertą, transliaciją, liudijimą apie Lietuvą, kur mes gyvename ir kaip mes užaugome. Kiek ten geriausių Lietuvos muzikantų buvo susirinkę… Nuo Jessicos Shy iki BIX ir daugybės kitų. Visi buvo ten. Tai reiškia, kad mums tai aktualu ir svarbu. Ir kiekvienas, išėjęs į sceną – nesvarbu, kad pop atlikėjai kuria dainas apie meilę ar dar ką – kai reikia, jie geba ištraukti ir kitokias dainas, ir parašyti kitokias.
– O kiek dabartiniuose Jūsų dainų tekstuose vis dar yra vietos žinutėms, mobilizuojančioms visuomenę?
– Pas mane niekas nesikeičia. 2014 metais buvo parašyta daina „Įgėlė“, kai prasidėjo karas, – ten labai geras tekstas apie tai, ką nujaučiau ir kas vyksta dabar. Visai neseniai, praeitais metais, išleidome dainą „Samanos“ – ten išvis visa situacija, geopolitinė ir ne tik, mūsų istorinė, aprašyta tame tekste: „Amerika, Amerika, Amerika toli, o mes čia gyvename pasaulio pakrašty… Tikėjom, kovojom, užaugom visi, šiandien mes – milžinai dideli“. Kad mes jau galime imtis atsakomybės už save.
– Jūs sakote, kad Jūsų kūryboje niekas nesikeičia. Bet ar per daugiau nei trisdešimt metų, kai esate scenoje, keitėsi auditorija? Galbūt matote kitokį auditorijos požiūrį į valstybę?
– Gilumoje jaučiu, kad nesikeičia. Ir manau, kad giliai viduje mes turime tą laisvės geną ir jį ginsime. O šiaip to pop gyvenimo šventimo dabar daugiau. Ir aišku, kad roko muzika nėra tokia aktuali, kai gyvename gerai ir galime švęsti ką norime – daiktų milijonas, socialiniai tinklai, viskas blizga, visko tiek daug, pasirinkimų milijardas, mes paskęstame juose.
Bet aš jaučiu iš jaunimo – aš su juo visą laiką dirbu, visi projektai, „X faktorius“ ir kiti – dirbu su visiškai jaunais žmonėmis, matau, kokie jie ateina. „Chorų mūšis“, kurį ką tik baigėme, gerai parodė, kaip mes susivienijame, kaip sugebame perduoti žinutes, kokių buvo gražių ir patriotiškų pasirodymų, kai susijungia kelios kartos. Kaip pavyzdys – Alytaus choras: kapitonas iš mano kartos, su tomis žinutėmis, ir visiškai jauni, 18 metų žmonės puikiai geba tai perduoti. Tai rodo, kad mes nieko nepraradome – nors daug triukšmo, blizgesio ir to linksmo gyvenimo „ant arklių“, bet gilumoje matau, kad viskas su mumis tvarkoje.
– Pabaigai – sugrįžkime į EBIT konferenciją. Ką žadate išskirtinio parodyti ir papasakoti?
– Mano pranešimas bus tikrai netradicinis ir paremtas tam tikrų periodų dainų ištraukomis, nuo kurių atsispirs visas tas patriotiškumas. Man atrodo, kad per muziką, per tekstą mes geriau pajausime, ką norime pasakyti.
EBIT – tai vienintelė aukščiausio lygio vadovų konferencija, kurioje susitinka šalies verslo lyderiai ne tik išgirsti kokybišką turinį iš pasaulio ir Lietuvos profesionalų, bet ir bendrauti bei dalintis savo patirtimi.
Šių metų konferencijos didieji partneriai – žaliųjų energijos sprendimų bendrovė „Enefit“ ir advokatų profesinė bendrija „TEGOS“. Didysis informacinis partneris – TV3. Daugiau informacijos apie renginį rasite čia: https://www.vadovukonferencija.lt