1 nuotr.
Pritarta Lietuvos jungimuisi prie saugumo operacijų Hormuzo sąsiauryje. Eltos nuotr.
Kaip nurodo prezidentūra, VGT pritarė Lietuvos kariuomenės pajėgumų (iki 40 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų) siuntimui dalyvauti kartu su sąjungininkais tarptautinėse jūrinio saugumo operacijose, užtikrinančiose laisvą laivybą Hormuzo sąsiauryje, ir pasiūlė Vyriausybei nedelsiant inicijuoti atitinkamą Seimo tarptautinių operacijų mandato papildymą.
Lietuva, atsižvelgdama į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) poreikius, taip pat yra pasirengusi suteikti logistinę paramą ir leisti naudotis savo karine infrastruktūra.
Apie tai, kad Lietuva gavo Jungtinių Valstijų pasiūlymą prisijungti prie šalių koalicijos, siekiant atnaujinti laivybą Hormuzo sąsiauryje, prezidentas Gitanas Nausėda informavo balandžio pabaigoje.
Karinis konfliktas Irane prasidėjo vasario 28 d. JAV ir Izraelio oro smūgiais.
Reaguodama į tai, Islamo Respublikos kariuomenė faktiškai užblokavo Hormuzo sąsiaurį, per kurį paprastai praplaukdavo apie penktadalį pasaulio naftos ir dujų krovinių, o tai sukėlė energijos kainų šuolį visame pasaulyje.
Nors po pirmojo derybų raundo tarp JAV ir Irano sąsiauris buvo atblokuotas, eismas Hormuzo sąsiauryje vėl sustojo – dabar jį blokuoja tiek Teheranas, tiek Vašingtonas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą kritikavo Europos valstybes dėl neva nepakankamo jų įsitraukimo padedant Jungtinėms Valstijoms konflikte su Iranu.
Geriausias ir labiausiai subalansuotas indėlis
Sprendimas jungtis prie tarptautinių jūrinio saugumo operacijų Hormuzo sąsiauryje yra orientuotas į laisvos ir saugios laivybos užtikrinimą strategiškai svarbiame pasaulinės prekybos maršrute, sako premjerės Ingos Ruginienės patarėjas.
„Dabartinė situacija regione kelia rizikų pasaulinei prekybai ir ekonominiam stabilumui, todėl svarbu veikti kartu su partneriais”, – Eltai nurodė I. Dobrovolskas.
„Mūsų tikslas – užtikrinti, kad prekybos keliai išliktų atviri, o ekonominiai padariniai valstybėms ir rinkoms būtų kuo mažesni. Vertiname, kad tai yra geriausias ir labiausiai subalansuotas Lietuvos indėlis į tarptautines pastangas stiprinant saugumą regione”, – pabrėžė ji.
Anot ministrės pirmininkės patarėjo, toliau sprendimas bus svarstomas Vyriausybėje ir teikiamas Seimui, kuris priims galutinį sprendimą.