„Aš turiu mūsų tarnybų duomenis ir vertinimus. Šitoje vietoje norėčiau nuraminti žmones,  bendras rizikos lygis nėra padidėjęs. Pratybos, kurios vyksta Baltarusijos teritorijoje, nesiskiria ženkliai nei savo apimtimi, nei pobūdžiu nuo tų pratybų, kurias mes esame matę praeityje“, – antradienį Akmenės rajone žurnalistams teigė G. Nausėda.

Taip jis komentavo sekmadienį incidentą, kada Estijos kelio ruože, einančio per Rusijos teritoriją, buvo užfiksuoti septyni kaukėti asmenys su karinėmis uniformomis ir ginklais.

Lietuvos prezidentas pripažįsta, kad situacija pasienyje šiuo metu ganėtinai įtempta, tačiau, pasak G. Nausėdos, ji tokia yra jau kurį laiką.

„Dinamikos požiūriu ji nėra smarkiai pablogėjusi. Dėl tos priežasties mūsų tarnybos konstatuoja grėsmės lygį kaip tokį patį – normalų, kaip ir buvo anksčiau“, – nurodė G. Nausėda.

ELTA primena, kad sekmadienį Estijos pasienio apsaugos tarnyba pranešė pastebėjusios ginkluotus karius prie šalies kelio ruožo, einančio per Rusijos teritoriją. Reaguodami į šį įvykį, Estijos pasieniečiai taip vadinamojoje Satsėje eismą uždarė.

Per šią juostą 1 kilometro ruožu eina Estijos kelias, kuriuo galima važiuoti be papildomo leidimo nesustojant. Estijos pasienio apsauga šioje teritorijoje įgaliojimų neturi, o Rusijos valdžios institucijos panorėjusios gali stabdyti ir patikrinti vairuotojus.

Užsiminė apie pasekmes, jei gynybai neskirsime 5 proc. nuo BVP

Prezidentas G. Nausėda taip pat pasisakė apie finansavimą gynybai: jeigu Lietuva neįvykdytų viešo įsipareigojimo gynybai kitais metais skirti bent 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), tai turėtų rimtas pasekmes šalies reputacijai ir patikimumui sąjungininkių akyse, teigė jis.

„Mes įsipareigojome ir tai viešai paskelbėme kaip valstybė, kad sieksime bent 5 proc. gynybos išlaidų lygio nuo 2026 metų. Tai nėra šiaip sau mestelėta kažkokia frazė ar sentencija į išorę, nes visa tai yra vertinama – pagal tai yra vertinamas Lietuvos reputacinis patikimumas“, – sakė prezidentas.

„Jeigu mes dabar pradėsime elgtis ar teigti dalykus, kurie priverstų suabejoti mūsų patikimumu, tai turėtų labai rimtas pasekmes“, – teigė G. Nausėda.

Jis pabrėžė, kad NATO viršūnių susitikime Hagoje šį birželį aiškiai apibrėžti principai, pagal kuriuos išlaidos yra priskiriamos tiesioginėms gynybos reikmėms.

Aljanso partnerės susitarė iki 2035 m. bent 3,5 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) skirti gynybai ir 1,5 proc. – su gynyba susijusiai infrastruktūrai. Tai, kartu paėmus, atitinka Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo reikalaujamus 5 proc. BVP lėšų gynybai.

„Taip, tai kainuoja nemažus finansinius resursus, tačiau savo įsipareigojimus privalome vykdyti, jeigu norime, kad, kilus realiai grėsmei, mes gintumėmės kartu su sąjungininkais, o nereikėtų gintis vieniems“, – kalbėjo šalies vadovas.

Lietuva iki 2030-ųjų gynybai planuoja skirti po 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Jau skelbta, kad kitų metų valstybės biudžete finansavimas krašto apsaugai sieks 5,2 proc. BVP.

Kaip jau skelbta, per artimiausius metus surinkti papildomus 10-12 mlrd. eurų gynybai reikia norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus.

Tokį sprendimą Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė šį sausį.