„Teigiamai vertinu šitą idėją. Manau, kad yra dvi temos, du laukai, mūsų valstybės ramsčiai, kur partijos tikrai galėtų rasti bendrus ilgalaikius įsipareigojus ir sutarti: gynyba ir, be abejo, demografinių problemų sprendimai“, – Eltai teigė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„TS-LKD jau dirba šiuo klausimu, ruošiame dabar analitinę medžiagą, ką valstybė gali padaryti demografijos srityje. Turime labai aiškiai suvokti, kad visi sprendimai, kurie, mums visiems sutarus gražiai, priimti šiandien, efektą gimstamumui, šeimų stiprinimui geriausiu atveju duos tik po kelerių metų, gal net ir vėliau. Šis klausimas, tema, peržengia kadencijų ribas. Todėl, manau, kad mums reikia sutarti dėl tokių temų, kurios yra ilgalaikės ir atliepia egzistencinius valstybės klausimus: ir gynyba, ir demografija“, – akcentavo jis.
Tačiau konservatorių lyderis ragino M. Sinkevičių imtis iniciatyvos ir atnaujinant partijų susitarimų gynybos.
„Labai norėčiau, kad pirmininkas atlieptų mūsų siūlymą dėl gynybos susitarimo. Mes tada tikrai labai atlieptume jo siūlymą dėl demografijos. Šitos dvi temos galėtų eiti kartu ir mes, partijos, galėtume susiburti ir rimtai prisėsti prie šių klausimų“, – dėstė L. Kasčiūnas.
V. Čmilytė-Nielsen: pokalbis bendrame formate būtų naudingas
Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad gavus kvietimą, jos vadovaujama politinė jėga prisijungtų prie tokios iniciatyvos.
„Tai yra ilgalaikis klausimas. Tai galėtų būti geras būdas atsijoti tai, kas yra visiškas popsas, kaip kad diskotekos, nuo to, kas galėtų ilgoje perspektyvoje veikti. Pokalbis bendrame formate būtų naudingas. Kiek jis privestų prie konkrečių sprendimų – matytume“, – Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Jeigu būtų toks kvietimas, tokia iniciatyva – liberalai prisijungtų. Praeitoje kadencijoje, kai mes siūlėme iniciatyvas dėl šeimos ir karjeros derinimo, Seimas labai plačiai palaikė. Tai reiškia, kad yra sąlyčio taškų tarp labai skirtingų politinių jėgų šioje temoje ir jų galima rasti“, – pabrėžė ji.
Vis tik, politikė taip pat akcentavo, kad nereikėtų pamiršti ir partijų susitarimo dėl gynybos.
„Apie gynybą nuo pat kadencijos pradžios kalbėjome, bet socialdemokratai nerodė susidomėjimo. Prie šios idėjos vis tiek reikia grįžti“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
V. Sinkevičius: seniai laikas vienytis
Tuo metu laikinasis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius sako, kad demografijos tema partijos jau seniai turėjo susivienyti.
„Manau, kad seniai laikas politinėms partijoms vienytis ir kalbėtis tokiu klausimu kaip demografija“, – Eltai teigė V. Sinkevičius.
„Aš tikrai priimčiau tokį kvietimą sėsti prie stalo, bet tame kvietime turi būti ir įsipareigojimas, kad tai, ką mes sutarsime – tą ir įgyvendinsime. Šiandien dienai matau padrikus siūlymus ir rezoliucijas, bet ne realius Vyriausybės veiksmus“, – akcentavo jis.
Vis tik, pasak V. Sinkevičiaus, socialdemokratai Seime atmetė demokratų iniciatyvas, susijusias su demografija ir šeimos politika.
„Ar tai simbolizuoja kažkokį idėjų trūkumą, ar vis dėlto pripažįstama, kad negebama tvarkytis su iššūkiais, bet Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ visada yra pasiruošusi. Mūsų paskutinis (siūlymas buvo – ELTA) opozicinėje darbotvarkėje dėl nepanaudotų vaiko priežiūros atostogų, išnaudoti (jas – ELTA) per ilgesnį laiką, jei tėvai anksčiau grįžta į darbą. Kalbėjome, kad dabartinės motinystės išmokos neatitinka realybės ir reikėtų gerokai didinti lubas, užtikrinti darželius vaikams nuo 18 mėnesių. Visas jas siūlėme šioje Seimo kadencijoje ir jas visas socialdemokratai atmetė“, – sakė politikas.
Kaip skelbta, interviu Eltai M. Sinkevičius užsiminė, kad politinėms partijoms gali tekti parengti bendrą sutarimą dėl priemonių, siekiant išspręsti demografinę krizę. Pasak jo, šis klausimas yra egzistencinė valstybės tema.
„Mūsų kolegos sako, reikia atnaujinti tą partinį susitarimą dėl saugumo ir gynybos. Gerai, galime, čia yra įprastai konservatorių iniciatyva, kad susitarkime. Tačiau susitarkime, ką mes darome su egzistencine valstybine, politine situacija dėl demografijos“, – interviu Eltai teigė M. Sinkevičius.
„Aš manau, kad reikės prie to sėsti ir tartis. Tų iniciatyvų bus: prezidentas siūlys priemones, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlys, ir partijos pasiūlys. Tų priemonių tiek ir tiek yra: ir išmokos, ir vaiko priežiūros pinigai, ir lubos keliamos. Tačiau situacija tai radikaliai, esmingai nesikeičia. O čia yra fundamentali, valstybės egzistencinė tema“, – paklaustas, ar šiuo klausimu reikėtų politinių partijų susitarimo, atsakė jis.
Kaip skelbta, balandžio pradžioje Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projektas, kuriuo siūloma liberalizuoti pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimą, užtikrinant vienodas galimybes susilaukti vaikų vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms, įveikė pirmąjį balsavimą Seime.
Siekiant gerinti šalies demografinę situaciją ir padidinti gyventojų galimybes susilaukti vaikų, taip pat siūloma numatyti teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas ir santuokos ar registruotos partnerystės sutarties nesudariusiems asmenims, kartu gyvenantiems ne mažiau nei vienerius metus, ir vienišoms moterims, kurioms nevaisingumo diagnozė yra mediciniškai pagrįsta.
Kovą Vyriausybė 2027–2028 m. paskelbė Šeimos metais – aštuonios ministerijos siūlo šeimos politikos priemones, skirtas demografijos krizei spręsti.
Pernai lapkritį premjerė Inga Ruginienė pristatė planus keisti vaiko priežiūros atostogų pavadinimą, Vyriausybė paskelbė viešą konkursą.