Sulaukė netikėto banko skambučio
Visai neseniai vilnietis Andrius sulaukė banko „Swedbank“ vadybininko skambučio. Balsas kitame ragelio gale jį išgąsdino. Vadybininkas pranešė, kad jo banko sąskaitoje užfiksuota įtartina veikla.
Išskys banko atstovas paprašė Andriaus jiems perskambinti oficialiu numeriu. Susiradęs jį internete, taip ir padarė.
Susisiekus darsyk su banku, konsultantė patvirtino – jo sąskaitoje fiksuoti įtartini veiksmai, kelis nuskaitymus jie sulaikė ir rekomendavo kuo skubiau blokuoti banko kortelę.
Programėlė buvo skirta visai kitiems reikalams nei skelbė
Tačiau Andrius niekaip negalėjo suprasti, ką padarė ne taip, kad sukčiai įsibrovė į jo banko sąskaitą ir netgi susikūrė virtualią jo banko kortelę.
Pasirodo, viskas prasidėjo visiškai nekaltai. Andrius naršydamas socialiniame tinkle „Instagram“ pastebėjo programėlės reklamą, kurioje teigta, kad ji gali matuoti kraujo spaudimą pagal piršto antspaudą. Susigundęs viliojančiu aprašymu, vyras ją ir parsisiuntė.
Tačiau pagal reklamuotą paskirtį jos panaudoti taip ir nepavyko – programėlė vis strigo.
Tapo akivaizdu, jog ji skirta ne kraujospūdžiui matuoti, o pinigams ištraukti.
Kaip Andriui paaiškino „Swedbank“ vadybininkas, intstaliavus programėlę telefone, buvo nuskaityti jo asmens duomenys, o vėliau, juos panaudojus, sukčiai sukūrė virtualią banko kortelę Andriaus vardu.
Su ja sukčiai ir mėgino iš sąskaitos siurbti pinigus. Tik subtiliai – pora nuskaitymų po pusšimtį eurų, t. y. du kartus bandyta nurašyti po 49 Eur.
„Gerai, kad bankas iš karto sustabdė, matyt, ne pirmas toks atvejis pas juos“, – atsidūsta Andrius.
Tokių atvejų pasitaiko vis dažniau
Portalui Lrytas „Swedbank“ atstovas ryšiams su žiniasklaida Gytis Vercinskas sako, kad šiandien sukčiai veikia gerokai išmaniau nei anksčiau – jie neapsiriboja vien apgaulingomis žinutėmis, bet pasitelkia ir kenkėjiškas programas bei netikras ar suklastotas e. parduotuves.
„Vis dažniau pasitaiko patraukliai atrodančių, tačiau iš tiesų fiktyvių elektroninių parduotuvių ar programėlių, kurių tikslas – ne parduoti prekes, o surinkti jūsų asmeninę ar banko kortelių informaciją, vėliau naudojamą lėšos pasisavinti“, – tvirtina G. Vercinskas.
Jis taip pat pažymi, jog norint išvengti tokių atvejų, svarbiausia laikytis paprastų, bet kritiškai svarbių taisyklių: nepasiduoti smalsumui ir neskubėti veikti.
Taip pat nespausti neaiškių nuorodų, net jei jos atrodo „įdomios“, niekada neįvesti savo duomenų nepatikimose svetainėse, stebėti, kokias operacijas tvirtinate su Smart-ID ar kita identifikavimo priemone, o programėles atsisiųsti tik iš oficialių programėlių parduotuvių.
„Su kokiais paslaugų teikėjais yra susieta jų skaitmenizuota kortelė, „Swedbank“ klientai visada gali sužinoti banko išmaniojoje programėlėje – „Kortelių“ skiltyje“, – nurodo banko atstovas.
Net ir ištrynęs programelę nesi visiškai saugus
IT ekspertas Stanislovas Kalašnikovas taip pat primena, kad programėles derėtų siųstis tik iš oficialių parduotuvių „App store“ ar „Google play“. Jis neabejoja, kad Andrius programėlę parsisiuntė iš sukčių svetainės, o ne iš minėtų saugių parduotuvių.
„Aš esu tikras, kad žmogus programėlę parsisiuntė tiesiai iš jų (sukčių – red.) tinklapio. Tose programėlėse gali būti bet kas, niekas netikrina jų.
Pavyzdžiui, jie gali gauti prieigą prie galerijos, matyti visas nuotraukas, prisijungimus ar net stebėti per kamerą. Aš pats kuriu programėlę ir kai bandai ją įkelti į „Google play“ ar „App store“, jie patikrina kodą, kokių leidimų programėlė reikalauja.
Jeigu būtų pastebėta, kad yra landa kaip nuskaityti vartotojo duomenis, tokia programėlė nebūtų patvirtinta. Užklausa būtų atmetama. <…> Tokiu būdu (siunčiantis failus iš neaiškaus tinklapio – red.) gali ir virusą pasisiųsti“, – neabejoja S. Kalašnikovas.
Net ir ištrynus programėlę, pasak eksperto, negali būti 100 proc. ramus, kad sukčiai nepadarė daugiau žalos, todėl bet kuriuo atveju verta pasikonsultuoti su IT specialistais.