Žemė po miestu pradėjo grimzti
Meksiko – viena didžiausių pasaulio sostinių, kurioje gyvena apie 22 mln. žmonių.
Miestas pastatytas virš buvusio ežero teritorijos, po kuria slypi didžiulis požeminio vandens sluoksnis, iš kurio tiekiama apie 60 proc. geriamojo vandens.
Tačiau dešimtmečius intensyviai pumpuojant požeminį vandenį žemė po miestu pradėjo grimzti.
Ekspertai perspėja, kad pernelyg didelis vandens naudojimas ne tik skatina grunto slinkimą, bet ir gilina vandens krizę – kai kuriuose rajonuose jau kalbama apie dieną, kai vanduo tiesiog nustotų tekėti iš čiaupų.
Padėtį dar labiau blogina spartus urbanistinis augimas. Nauji pastatai ir infrastruktūra dar labiau spaudžia minkštą molingą gruntą, todėl kai kurios miesto dalys grimzta greičiau nei kitos.
Gyventojai susiduria su pasekmėmis
Meksiko grimzdimą mokslininkai fiksuoja dar nuo XX a. pradžios.
Gyventojai jau seniai susiduria su pasekmėmis – skilinėjančiais keliais, pasvirusiais pastatais ir problemomis geležinkelių sistemoje.
Naujausius duomenis pateikė „NISAR“ palydovas – bendras NASA ir Indijos kosmoso tyrimų organizacijos projektas.
The ground beneath Mexico City is slowly sinking, and now, the NISAR satellite can track it from space.
New data shows parts of the city (in blue) that sank more than half an inch (more than 2 cm) per month from Oct. 2025 to Jan. 2026. pic.twitter.com/5uDM1B9Mwx
— NASA Earth (@NASAEarth) April 29, 2026
Ši sistema laikoma viena pažangiausių radarinių stebėjimo technologijų pasaulyje ir gali aptikti net labai nedidelius žemės paviršiaus pokyčius.
2025 m. spalio–2026 m. sausio laikotarpiu palydovas užfiksavo, kad kai kurios Meksiko vietovės grimzta maždaug 2 centimetrus per mėnesį.
Tarp labiausiai paveiktų teritorijų – pagrindinis Benito Juárezo tarptautinis oro uostas.
Grimzdimo mastą iliustruoja ir vienas garsiausių miesto simbolių – Nepriklausomybės angelo monumentas.
Shutterstock nuotr./Nepriklausomybės angelo monumentas
35 metrų aukščio paminklui nuo jo pastatymo 1910 m. jau teko pridėti 14 papildomų laiptelių, nes žemė po juo nuolat leidžiasi.
Mokslininkai teigia, kad tokie palydoviniai stebėjimai ateityje padės geriau suprasti ne tik grimzdančių miestų problemas, bet ir kitus Žemės procesus – nuo ledynų judėjimo iki vulkanų aktyvumo ar net pasėlių augimo.