Tarp Lietuvos sėkmės pavydžių jau galima įvardyti tokias įmones kaip „Brolis Defence Group“, „Unmanned Defence Systems“, „Luna Robotics“, „Astrolight“, „RSI Europe“. Galbūt mažiau Lietuvoje girdimi, bet ir kaimynai latviai ir estai turi greitai augančių gynybos įmonių, kurios gali išaugti į stipriais europines kompanijas.
Antradienį Vilniuje prasideda „DAIMEX Baltic 2026“ konferencija, kuri suburs Baltijos šalių ir ne tik gynybos sektoriaus ekspertus ir įmonių atstovus.
„Didžiausias mūsų lūkestis – kad „DAIMEX Baltic 2026“ taptų ne tik vieta diskusijoms, bet ir realiu žingsniu į praktinį Baltijos šalių gynybos pramonės bendradarbiavimą. Šiandien jau matome, kad Lietuva, Latvija ir Estija turi stiprių kompetencijų, kuria pažangias technologijas ir sulaukia vis didesnio tarptautinio dėmesio. Tačiau kartu akivaizdu, kad daugelį dalykų vis dar darome atskirai – nuo gamybos pajėgumų vystymo iki įsigijimų“, – apie būsimą renginį sako Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos vadovas.
„Baltijos šalys yra per mažos konkuruoti tarpusavyje, bet tikrai pakankamai stiprios veikdamos kartu“, – pabrėžia jis.
Nuo nišinių įmonių iki strateginio bendradarbiavimo
Savo ruožtu renginyje dalyvausianti Lietuvos saugumo ir gynybos pramonės federacijos valdybos narė Elina Egle sako, kad dabar Latvijos gynybos pramonė žengia į naują brandos etapą. Šiuo metu asociaciją jau vienija apie 150 įmonių iš įvairių verslo sektorių.
Latvijoje istoriškai pramonė buvo stipriausia įrangos, mašinų gamybos ir energetikos sprendimuose, tačiau paskutiniu metu vis labiau vystosi ir amunicijos, minų, karinių transporto priemonių, dronų sistemų, jūrinių ir povandeninių platformų gamyba.
Eksportas – išgyvenimo sąlyga
Tuo metu Estijos gynybos ir kosmoso pramonės asociacijos vadovas Kalevas Koidumäe teigia, kad ilgai Estijos gynybos pramonė buvo nišinė, tačiau po 2014 m. karo Ukrainoje pradžios pradėjo augti ir daugiau sektorių gynyboje.
Šiuo metu Estijos gynybos ir kosmoso pramonės asociacija vienija apie 200 įmonių, iš kurių apie 30 dirba išskirtinai tik su gynybos pramone.
Kalbėdamas apie sektoriaus plėtrą, jis pabrėžė, kad Estijos rinka per maža vidaus įmonėms augti, todėl eksportas yra ne papildoma galimybė, o būtinybė. Būtent asociacija daug ir padeda augančioms įmonėms eksporto plėtros srityje.
„Mūsų pačių rinka yra labai ribota. Todėl mūsų tikslas – padėti įmonėms patekti į eksporto rinkas, į didžiųjų rangovų tiekimo grandines ir rasti tarptautinius partnerius“, – sako jis.
Pasak pašnekovo, Estija prioritetinėmis kryptimis laiko kibernetinį saugumą, robotiką, sensorius, ryšius ir elektroniką – sritis, kuriose galima kurti aukštos pridėtinės vertės sprendimus.
Baltijos šalys – konkurentės ar bendradarbės?
Nors dažnai platesniame kontekste apie Baltijos šalis kalbame kaip apie vieną regioną, visgi praktiškai glaudesnį bendradarbiavimą tarp šalių ar sektorių gali stabdyti nacionaliniai interesai, skirtinga teisinė aplinka ar net ir noras, kad daugiau gynybos išlaidų liktų pirkimus atliekančioje šalyje.
Latvijos atstovė E. Egle teigia, kad vis dėlto gynybos įsigijimų lokalizavimas neturėtų būti matomas tik kaip noras pasilikti dalį lėšų šalyje. Pasak jos, tai ir itin svarbus tiekimo saugumo klausimas, pavyzdžiui, kad įsigyta įranga būtų prižiūrima, aptarnaujama ar taisoma vietos įmonių.
Kaip teigiamą pavyzdį ji paminėjo tai, kad Baltijos šalių HIMARS sistemos bus prižiūrimos Estijoje, o oro gynybos sistemos – Latvijoje. Tai, pasak jos, gali būti praktiškas kelias į regioninį bendradarbiavimą.
Ji kaip teigiamą pavyzdį mini modelį, kai HIMARS sistemos Baltijos šalims bus prižiūrimos Estijoje, o oro gynybos sistemos – Latvijoje. Tokia specializacija, jos nuomone, gali būti praktiškas kelias į regioninį bendradarbiavimą.
Didžiausias priešas – laikas
Pasiteiravus E. Egle, kas šiuo metu labiausiai trukdo spartesnei gynybos pramonės plėtrai Baltijos šalyse – talentų, kapitalo trūkumas, griežtas reguliavimas ar rinkos mažumas, pašnekovė teigė, kad nei vienas iš variantų. Pasak jos, ko labiausiai trūksta Baltijos šalims – laiko.
„Didžiausias apribojimas yra laikas. Niekas nežino, kiek jo turime. Kartais žmonės elgiasi taip, lyg būtų nemirtingi ir turėtų laiko amžinai“, – sako ji.
Tuo metu K. Koidumäe teigė, kad didžiausi iššūkiai spartesnei plėtrai – talentai, kapitalas ir rinkos dydis.
„Nors investuotojų požiūris į gynybos sektorių pasikeitė, įmonėms vis dar reikia ne tik pinigų, bet ir „protingo kapitalo“ – investuotojų, kurie atneštų tinklus, technologinę kompetenciją ir ryšius su didžiaisiais rangovais“, – pastebėjo jis.
Svarbu stiprinti bendrą prekės ženklą
Estijos atstovas taip pat tikino, kad Baltijos šalims vis dėlto dar reikia daugiau padirbėti, kad jų produktas būtų pastebėtas ir įsigytas.
„Estijos įmonės turi daryti tris kartus daugiau rinkodaros nei panašios Suomijos įmonės, nes Suomijos prekės ženklas pats padeda parduoti“, – teigė jis, pridėdamas, kad jei Baltijos šalims pavyktų sukurti bendrų unikalių sprendimų, ateityje Baltijos gynybos pramonės vardas taip pat galėtų tapti stipriu kokybės ir efektyvių sprendimų ženklu.
Pasak pašnekovo, jis mato galimybę, kad Baltijos šalių įmonės sudarytų konsorciumus ir taip galėtų išauginti stiprumą konkurencinėje aplinkoje.
E. Egle tai pat mato daugiau galimybių bendradarbiaujant per bendrus pirkimus gynybos srityje.
„Kai grėsmė ir jos suvokimas yra čia pat, tikriausiai nėra labai efektyvu pirkti beveik tuos pačius sprendimus atskirai iš tų pačių tiekėjų, nes tada mūsų derybinė galia yra daug mažesnė“, – svarstė ji.