Paskolų turėtojams vasara gali atnešti nemalonią žinią: ekonomistai vis dažniau kalba, kad Europos Centrinis Bankas šiemet gali ne mažinti, o didinti palūkanas. Pagrindinė priežastis – brangstanti energija ir Artimųjų Rytų karo keliama infliacijos rizika. Jei ECB ryšis palūkanų kėlimui, tai gali atsiliepti būsto paskoloms, verslo kreditams ir vartojimo paskolų kainai.

Balandžio pabaigoje ECB palūkanų normų dar nepakeitė: indėlių galimybės palūkanų norma liko 2,00 proc., pagrindinių refinansavimo operacijų – 2,15 proc., o ribinio skolinimosi galimybės – 2,40 proc. Tačiau naujausios prognozės rodo, kad ramybė gali būti laikina. „Bloomberg“ apklausos duomenimis, ekonomistai dabar laukia dviejų ketvirčio procentinio punkto palūkanų didinimų – birželį ir rugsėjį.

Kodėl ECB vėl gali spausti stabdį

Centrinių bankų logika paprasta, bet vartotojams skausminga. Kai infliacija kyla per greitai, palūkanų normos dažnai didinamos tam, kad ekonomika atvėstų: žmonės ir įmonės mažiau skolinasi, mažiau leidžia, o kainų spaudimas turėtų silpnėti. Problema ta, kad šį kartą kainas kelia ne vien vidaus paklausa, o ir geopolitika.

Artimųjų Rytų konfliktas didina nerimą dėl naftos ir dujų tiekimo. ECB ekonominiame biuletenyje nurodo, kad naftos ir dujų kainos smarkiai pakilo dėl karo regione, o tai spaudžia realias gyventojų pajamas ir vartotojų pasitikėjimą. Tokia situacija centriniam bankui labai nepatogi: ekonomikai reikia stabilumo, bet infliacija gali vėl paspartėti.

Būtent todėl rinkose ir tarp ekonomistų keičiasi tonas. Dar neseniai buvo kalbama apie atsargumą ir palūkanų mažinimo ciklą, o dabar vis daugiau dėmesio skiriama klausimui, ar ECB neteks griežtinti politikos. Bundesbanko vadovas Joachimas Nagelis jau yra pareiškęs, kad birželio palūkanų kėlimas būtų tikėtinas, jei infliacijos perspektyva aiškiai nepagerėtų.

Tai reiškia, kad ECB sprendimas priklausys ne nuo vieno skaičiaus, o nuo viso vaizdo: energijos kainų, infliacijos lūkesčių, atlyginimų augimo, vartojimo ir geopolitinės rizikos.

Ką tai reikštų paskolų turėtojams

Jei ECB palūkanos kils, labiausiai tai pajus tie, kurių paskolos susietos su kintamomis palūkanomis. Būsto paskolų įmokos gali didėti ne iš karto tą pačią dieną, bet atėjus palūkanų perskaičiavimo laikotarpiui. Tai priklauso nuo konkrečios sutarties, pasirinkto indekso ir banko maržos.

Verslui brangesnės palūkanos reiškia atsargesnį skolinimąsi. Įmonės gali atidėti plėtrą, investicijas ar naujus projektus. Vartojimo paskolų rinkoje taip pat gali atsirasti daugiau atsargumo: bankai gali griežčiau vertinti klientų riziką, o nauji kreditai tapti brangesni.

Paprastam žmogui tai pasimato labai konkrečiai. Jei mėnesinė paskolos įmoka padidėja, mažiau lieka maistui, transportui, remontui, vaikų reikmėms ar santaupoms. Jei kartu brangsta degalai, elektra, šildymas ar paslaugos, spaudimas šeimos biudžetui tampa dvigubas.

Todėl dabar svarbu ne laukti paskutinės dienos, o peržiūrėti savo finansus iš anksto. Jei turite kintamų palūkanų paskolą, verta pasitikrinti, kada bus kitas perskaičiavimas ir kiek įmoka padidėtų pagal kelis scenarijus. Blogiausia būtų manyti, kad palūkanų pokytis yra tik bankų naujiena, neturinti nieko bendro su kasdiene pinigine.

Kodėl nafta ir dujos taip greitai pasiekia mūsų sąskaitas

Atrodo, kad konfliktai Artimuosiuose Rytuose yra toli, bet ekonomikoje atstumas neveikia taip paprastai. Jei kyla naftos kaina, brangsta degalai. Jei brangsta degalai, didėja transportavimo kaštai. Jei didėja transportavimo kaštai, tai anksčiau ar vėliau gali atsispindėti prekių ir paslaugų kainose.

Energija yra beveik visur: gamyboje, logistikoje, šildyme, maisto tiekime, pramonėje. Todėl energijos kainų šokas gali pasklisti plačiai. ECB būtent to ir bijo – kad laikinas kainų šuolis taps ilgiau trunkančia infliacija, jei verslai pradės kelti kainas, darbuotojai reikalaus didesnių atlyginimų, o vartotojai ir rinkos įpras tikėtis didesnės infliacijos.

Dėl šios priežasties ECB turi veikti labai atsargiai. Per greitas palūkanų kėlimas gali smogti ekonomikos augimui. Per lėtas reagavimas gali leisti infliacijai įsitvirtinti. Tai nėra lengvas pasirinkimas, nes abi klaidos kainuoja.

Ką daryti gyventojams dabar

Jei turite paskolą, pirmas žingsnis – ne panikuoti, o susiskaičiuoti. Verta pasitikrinti, kokia jūsų paskolos palūkanų struktūra, kada įmoka bus perskaičiuojama, kiek ji galėtų padidėti, jei palūkanos pakiltų 0,25 ar 0,50 procentinio punkto.

Antras žingsnis – peržiūrėti rezervą. Jei šeimos biudžete nėra bent minimalaus saugumo pagalvės, palūkanų augimas gali tapti nemaloniu šoku. Net nedidelė mėnesinė atsarga padeda lengviau atlaikyti ne tik paskolos, bet ir energijos ar maisto kainų svyravimus.

Trečias žingsnis – atsargiau vertinti naujus įsipareigojimus. Jei planuojate imti paskolą būstui, automobiliui ar didesniam pirkiniui, reikia skaičiuoti ne tik dabartinę įmoką, bet ir didesnių palūkanų scenarijų. Paskola turi būti pakeliama ne tik „šiandien“, bet ir tada, jei pinigai pabrangtų.

Svarbiausia taisyklė šią vasarą – nepriimti finansinių sprendimų vien pagal optimistinį scenarijų. Paskolų rinka gali likti ramesnė, jei infliacija nurims ir energijos kainos stabilizuosis. Tačiau jei ECB nuspręs kelti palūkanas, tie, kurie iš anksto pasiskaičiavo, turės daug mažiau streso.

Kodėl ECB sprendimas svarbus net tiems, kurie paskolos neturi

Palūkanų normos veikia ne tik paskolų turėtojus. Jos keičia visą ekonomikos ritmą. Brangesni pinigai reiškia atsargesnes įmonių investicijas, lėtesnį vartojimą, mažesnį norą skolintis. Kita vertus, indėlių turėtojams aukštesnės palūkanos gali reikšti geresnę grąžą už laikomus pinigus.

Todėl ECB sprendimai svarbūs ir tiems, kurie nesiskolina. Jie gali paveikti darbo rinką, verslo plėtrą, būsto paklausą, kainas ir net parduotuvių lentynų kainodaros logiką.

Artimiausi ECB posėdžiai bus svarbūs signalai visai Europai. Jei palūkanos bus keliamos, tai reikš, kad centrinis bankas infliacijos riziką vertina rimtai. Jei jos liks nepakeistos, rinka stebės, ar tai laikina pauzė, ar ženklas, kad kainų spaudimas silpsta.

Kol kas aišku viena: vasara finansų rinkose gali būti ne tokia rami, kaip tikėtasi. Ir nors Artimųjų Rytų konfliktas atrodo tolimas, jo poveikis per energijos kainas, infliaciją ir bankų palūkanas gali pasiekti kiekvieną, kuris moka paskolos įmoką, pila degalus ar planuoja didesnį pirkinį.

Įvertinkite šį straipsnį:

😡
 

😕
 

😐
 

🙂
 

😍
 

Ačiū už jūsų įvertinimą!