„Priėmus direktyvą, sumažės darbo santykių – sumažės darbuotojų, dirbančių pagal darbo santykius. Darbdavys sieks visomis priemonėmis išvengti darbuotojo įdarbinimo pagal darbo sutartį ir siūlys kitokius alternatyvius variantus, nes jam nereikės sukti galvos dėl teisingo skaidrumo direktyvos taikymo“, – pirmadienį sakė D. Čibirienė.
Pasak jos, nauja tvarka leistų darbuotojams ir po kelerių metų reikalauti atlyginimo skirtumo, kurį anksčiau gavo kitas toje pačioje pozicijoje dirbantis jo kolega.
„Tai tokia bombytė, kur sprogs ne dabar, bet ji prasidės kaip lavina“, – tikino ji.
D. Čibirienės teigimu, darbdaviai bus linkę sudaryti daugiau individualios veiklos, autorinių sutarčių, o darbo sutarčių dėl veiklos pobūdžio negalint keisti į šias kategorijas gali didėti esamų juridinių asmenų formų skaičius
„Galima tartis su juridiniu asmeniu – tada atsiras daug juridinių asmenų formų, (…) tada juridinis asmuo galės atsiųsti darbuotoją į tavo darbo kabinetą ir jis dirbs ne kaip darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį“, – pažymėjo ji.
„Skaidrumo direktyva atneša daug pliusų, (…) bet dabar pliusai neatsveria minusų“, – teigė LBAA vadovė.
Seimas kovą ėmėsi svarstyti Darbo kodekso pakeitimus, kurie teikiami šių metų birželį įsigaliojant europinei darbo užmokesčio skaidrumo direktyvai.
Pagal naują tvarką pareigybės būtų suskirstytos į keturias grupes – įgūdžius, pastangas, atsakomybę ir darbo sąlygas.
Turėtų būti taikomi objektyvūs ir lyčiai neutralūs kriterijai, apimantys bendravimo, bendradarbiavimo, konfliktų sprendimo ir kitus įgūdžius.
„Kai ką galime įvertinti, bet kai kas nieko nepasako – vienas žmogus turi dviejų metų darbo stažą, bet jis dirbo geriau nei tas, kuris turi dešimties metų darbo stažą“, – aiškino D. Čibirienė.
Taip pat būtų nustatytidarbo užmokesčio dydžiai ar ribos, papildomo apmokėjimo pagrindai ir dydžiai, taip pat atlyginimo indeksavimo, didinimo tvarka, informacija apie atlyginimą turėtų būti teikiama „Sodrai“.
Daugiau nuotraukų (11) Atlyginimų skaidrumo direktyvos įsigaliojimą verslas siūlo atidėti.
V.Ščiavinsko nuotr.
D. Čibirienės teigimu, šios direktyvos esmė – kad darbo užmokestis neturėtų skirtis pagal lytį, taip pat neturėtų būti atlyginimo skirtumo tarp vienodą vertę įmonei sukuriančių darbuotojų.
„Direktyva pasisako, kad tas skirtumas galėtų būti vertinamas tik pagal keturis kriterijus, jokiais būdais negali būti naudojami geografiniai ir kiti kriterijai, kurie yra iš tiesų praktikoje naudojami – pavyzdžiui, yra dvi parduotuvės, vienos nuoma kainuoja labai daug, kitos mažiau, darbdavys, norėdamas išlaikyti tą brangesnį tašką, naudoja instrumentą mažindamas darbo užmokesčio sąnaudas“, – sakė ji.
„Priėmus šitą direktyvą visų algos turės būti vienodos – ir koks tada bus verslo elgesys, ta parduotuvė, kuri negalės išsilaikyti, nes jos kaštai bus per dideli, greičiausiai užsidarys ar bus perduodama kitam juridiniam vienetui“, – pridūrė D. Čibirienė.
Pasak jos, darbdaviai taip pat bus linkę darbuotojams skirti mažiau premijų, nes jas bus sudėtinga aprašyti taikant direktyvoje dabar numatytus kriterijus. Dėl to, LBAA vadovės teigimu, ES turėtų būti svarstoma direktyvą patobulinti, įtraukiant ir penktąjį kriterijų, kuris leistų pagrįsti skirtingas darbuotojų algas.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentės Elenos Leontjevos teigimu, nors sakoma, kad direktyva yra skirta išlyginti vyrų ir moterų atlyginimams, iš tiesų ji mažins šalies verslo konkurencingumą.
„Tai pradžia kišimosi į motyvacinius mechanizmus, kurie veikia įvairiose įmonėse ir įstaigose, o tie motyvaciniai mechanizmai yra pagrindinis mūsų arkliukas kalbant apie tai, kaip mums padidinti savo našumą“, – žurnalistams kalbėjo ji.
„Tai apskritai sukuria tą atmosferą, kad įmonės darbo apmokėjimo politika yra valdžios reikalas, kad galima viską išskaidrinti, išlyginti – ne tik vyrams ir moterims, bet ir visiems kitiems. (…) Žudyti išradingumą įmonių, žmonių, kurie iško, kaip veikti našiai, kaip veikti geroje atmosferoje darbe, tai būtų kišimasis“, – aiškino E. Leontjeva.
Daugiau nuotraukų (11) Atlyginimų skaidrumo direktyvos įsigaliojimą verslas siūlo atidėti.
V.Ščiavinsko nuotr.
LLRI vadovės teigimu, neįgyvendinti šios direktyvos svarsto vis daugiau Europos Sąjungos (ES) valstybių.
Anot D. Čibirienės, tai gali skatinti pakeisti ES įpareigojimą direktyvą taikyti ir ypač mažoms įmonėms, turinčioms tik porą darbuotojų.
„Kol kas situacija yra tokia, kad iki praėjusio penktadienio Lietuva bėgo traukinio priekyje ir sakė – mes įgyvendinsim direktyvą birželio 7 d., nes Seimo (…) komitetas pagaliau išgirdo nuogąstavimus, kad „Sodra“ net nėra pasirengusi šios direktyvos įgyvendinimui“, – tikino ji.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) praėjusią savaitę pritarė atidėti ES darbo užmokesčio skaidrumo direktyvos įsigaliojimą iki 2027 m.
Skaičiuojama, kad naujų reikalavimų įgyvendinimas darbdaviams per metus gali kainuoti apie 14 mln. eurų, daugiausia dėl papildomos administracinės naštos.