Rusija ne tik sužlugdė pavasario puolimą fronte, bet ir pirmą kartą nuo 2024 m. rugpjūčio, JAV Karo studijų instituto (ISW) duomenimis, prarado teritorijų, rašo žurnalas. „The Economist“ skaičiavimais, pagrįstais ISW duomenimis, per pastarąsias 30 dienų Rusija prarado 113 kv. km teritorijos kontrolę. Anksčiau ISW Rusijos nuostolius balandį įvertino 116 kv. km.

„Apskritai tai atrodo kaip lūžio taškas kare. Jei rusai neturės jokių savo pastangų rezultatų, nenustebsiu, jei kai kuriose vietose viskas pradės griūti“, – sakė L. Freedmanas, vadinamas vienu iš iškiliausių pasaulio strategijos ekspertų.

Milžiniški rusų nuostoliai ir logistikos problemos

Kariniai nuostoliai, siekiantys 35 tūkst. žmonių per mėnesį, viršija naujų kareivių verbavimo tempą, tęsia „The Economist“. Iš viso per karo laikotarpį Rusija prarado beveik 1,4 mln. žuvusiųjų ir sunkiai sužeistųjų. Už šių skaičių, kaip pabrėžia žurnalistai, slepiasi niūresnė žuvusiųjų ir sužeistųjų santykio kitimo tendencija fronte. Iki praėjusių metų šis santykis galėjo būti nuo 1:2 iki 1:3, o tai pagal šiuolaikinius standartus yra blogas rodiklis. Dabar gi, pasak Volodymyro Zelenskio, kiekvienam sužeistajam tenka beveik du žuvusieji. „Rusijos kareivių stoicizmas ir fatalizmas turėtų išsekti“, – mano L. Freedmanas.

Žuvusiųjų ir sužeistųjų santykio pokytis, kaip rašo „The Economist“, gali vykti dėl to, kad didelę dalį nuostolių sukelia dronai, kurie seka karius ir kelia pavojų bandymams evakuoti sužeistuosius. Strateginių ir tarptautinių studijų centro Vašingtone vyresnysis karinis analitikas Sethas Jonesas žurnalui teigė, kad rusai palieka sužeistuosius mūšio lauke.

Karinio dronų kūrimo centro „Uškujnik“ generalinis direktorius Aleksejus Čadajevas balandį rašė, kad Ukraina susigrąžino lyderystę bepiločių orlaivių srityje, o Rusija susiduria su sunkumais perdiskuojant dalinius į fronto liniją: „Turime milžiniškų problemų su „paskutinės mylios“ logistika. Iki 90 proc. mūsų nuostolių dabar patiriami būtent joje“.

Dronų veikimo zona išsiplėtė toli į Rusijos užnugarį, o tai daro didelę įtaką Rusijos veiksmams fronte, sako L. Freedmanas. Ukrainos kariškiams lengviau sunaikinti pagalbinę puolimo infrastruktūrą nei smogti kariams, vadovaujantiems atakoms. Patys Ukrainos kariškiai fronte susiduria su tokiomis pačiomis problemomis, tačiau jie dažniau evakuoja karius iš fronto linijos, be to, bando pulti trumpesnėse fronto linijos atkarpose, pabrėžia „The Economist“.

Prie nesėkmių fronte prisideda didėjantis Ukrainos smūgių Rusijos užnugaryje mastas, nuotolis ir intensyvumas. Kovą Ukraina pirmą kartą pralenkė Rusiją pagal tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių smūgių skaičių. Taikinių naikinimas 2 tūkst. kilometrų atstumu nuo sienos reiškia, kad dronų pasiekiamumo zonoje yra 70 proc. Rusijos gyventojų.

Rusijos dydis ir Ukrainos vykdoma kampanija, siekiant susilpninti jos oro gynybą, daro beveik neįmanomą net vertingų objektų apsaugą. Rusija daugelyje vietų, kur jos reikia, neturi ir taškinės gynybos. Tuo pačiu metu Ukraina sukūrė kelių tipų dronus-perėmėjus, kurie dabar numuša apie 95 proc. Rusijos „Shahed“ dronų.

Esminis klausimas, kaip rašo žurnalas, dabar yra tai, ar įvairios Rusijos nesėkmės – mūšio lauke ar dėl ekonominės infrastruktūros naikinimo – yra Putino galimybių Ukrainoje mažėjimo rodikliai. Dar vienas svarbus klausimas – ar Rusija rengia savo pajėgas dideliam puolimui vasarą. „Realybė tokia, kad jie patiria sunkumų fronte ir jiems mažai kas pavyksta“, – mano L. Freedmanas.

Šaltinis:
tv3.lt

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.