Pasak jo, pastarosiomis savaitėmis D. Trumpas bandė pasiekti susitarimą, kuris leistų jam paskelbti apie „pergalę“, tačiau baiminosi susitarimo dėl Irano branduolinės programos, panašaus į Baracko Obamos laikų susitarimą.
Jis teigė, kad prieš pradedant smūgius JAV administracija nepaaiškino Amerikos visuomenei, kodėl jėgos panaudojimas būtinas siekiant pakeisti režimą Irane, pašalinti branduolinę grėsmę ar sunaikinti Teherano karinį potencialą. Jis taip pat tvirtino, kad Baltieji rūmai nesurengė visapusiškų konsultacijų su Kongresu, NATO sąjungininkais, Persijos įlankos šalimis ir partneriais Indijos–Ramiojo vandenyno regione.
Autorius palygino D. Trumpo veiksmus su 1991 m. operacijos „Dykumos audra“ pasirengimu George’o Busho prezidentavimo metu, kai JAV iš anksto užsitikrino sąjungininkų paramą ir politiškai pasirengė.
J. Boltonas pareiškė, kad Vašingtonas nesuderino savo veiksmų su Irano opozicija. Jis priminė apie protestus Irane, kuriuos numalšino valdžia, jaunimo nepasitenkinimą bei protestų bangą po Mahsos Amini žūties 2022 m.
Buvęs D. Trumpo patarėjas pabrėžė, kad karinė operacija prieš Iraną, nepaisant pasirengimo stokos, pasirodė esanti „itin sėkminga“, nors ir nepabaigta. Jo nuomone, pagrindinė prezidento problema yra ne operacijos pradžia, o tai, kad jis sustojo nepasiekęs galutinių tikslų.
J. Boltonas citavo Winstono Churchillio žodžius apie 1956 m. Sueco krizę, kai Didžioji Britanija ir Prancūzija nutraukė operaciją spaudžiamos JAV. Pasak jo, D. Trumpas dabar mėgina rasti diplomatinę išeitį iš situacijos, tikėdamasis nuolaidų iš Irano vadovybės.
J. Boltono teigimu, Iranas bando išlošti laiko, kad galėtų atkurti savo karinį pajėgumą – branduolinę programą, raketų sistemas ir su Teheranu susijusių grupuočių tinklą regione.
Vašingtonui liko du variantai. Pirmasis – paskelbti paliaubas pasibaigusiomis ir atnaujinti smūgius Irano karinei infrastruktūrai. Antrasis – karinėmis priemonėmis užtikrinti laisvą laivybą Hormuzo sąsiauryje, išlaikant Irano blokadą.
J. Boltonas pareiškė, kad laivybos saugumo kontrolė Hormuzo sąsiauryje turi strateginę reikšmę ne tik Artimiesiems Rytams, bet ir kitiems regionams, taip pat Pietų Kinijos jūrai.
Jis taip pat teigė, kad prekybinių laivų eskortavimo operacija pagal operaciją „Project Freedom“ parodė JAV potencialą, tačiau, jo nuomone, norint pasiekti rezultatą Vašingtonui būtina naikinti Irano katerius, priešlaivines raketas ir bepiločius orlaivius, keliančius grėsmę jūrų susisiekimui.
J. Boltonas parašė, kad Irano dominavimas regione išlieka nepriimtinas Persijos įlankos arabų valstybėms ir JAV, o galutinis sprendimas dabar priklauso D. Trumpui.
Anksčiau Donaldas Trumpas paneigė informaciją apie kovinių veiksmų prieš Iraną pabaigą. Nepaisant didelių priešo nuostolių, Pentagonas vis dar turi smūgiams skirtų taikinių sąrašą, pareiškė JAV prezidentas.
„The Washington Post“ teigė, kad Iranas galėtų atlaikyti JAV jūrų blokadą mažiausiai 3–4 mėnesius, kol susidurtų su kritinėmis ekonominėmis problemomis.