Toks įvaizdis netruko išprovokuoti audringų diskusijų – vieni sekėjai negailėjo komplimentų, kiti puolė kritikuoti jos aprangos pasirinkimą.
Į pasipylusius komentarus J. Naruševičiūtė sureagavo atviru ir emocingu įrašu. Jame moteris prakalbo apie visuomenėje vis dar gyvuojančius standartus, moterų amžių, pasitikėjimą savimi ir teisę gyventi taip, kaip norisi pačiai.
„Apie diskusijas dėl mano trumpo sijono. Pamenu, 1996 metais atskrido mano dėdė iš Amerikos švęsti savo 90-mečio į Lietuvą. O tai dar buvo kiti aprangos standartai mums, gyvenantiems Lietuvoje, ir vis dar Veronikos laikų kritika.
Neduok Dieve, liemenuko petnešėlė išlys per bliuzelę ar pasimatys apatinių spalva per juosmenį tarp kelnių ir bliuzelės – taigi „suės“ negyvai močiutės, kaimynės ir t. t. Kalbu iš savo patirties, nes augau tokioje šeimoje, kur kuklumas buvo perdėtas.
Tai apie mano 90-metį dėdę. Pasitinkam oro uoste aukštą senjorą su lazdele, bet!!! Vasara, dėdė su trumpais „šortais“, sportiniais bateliais, laisvė aprangoje. Kad jūs žinotumėt, kaip visos senjorės tetos vos infarkto negavo. Kaip šitaip??? Juk turi būti su standartinėmis ilgomis kelnėmis! Kokia maikutė? Tik languoti marškiniai, užsegti iki kaklo! Gėda! „Senis“, o šitaip darkosi! Krūpčiojo visos, gerai, kad pakeliui neaprengė… Ir nė viena infarkto negavo.
Standartai buvo ir moterims.
Jeigu tau virš 40 – tai jau viskas! Tik šifoninė suknelė vieno modelio ir tik gėlių raštai skiriasi. Kokios kelnės?! Gėda! Standartai! Mama mano buvo siuvėja, tai jos garderobo suknelės – vieno standarto. Tik kasdienai vienspalvė, o išeiginė – su didelėmis gėlėmis.
Visų moterų vienodos šukuosenos su cheminiu smulkiu garbanojimu, nusvilę plaukai, bigudukai nakčiai ir vėl ta pati šukuosena ryte.
Laikai keičiasi. Aš gyvenu civilizuotame pasaulyje, kur gali išeiti į gatvę apsirengusi taip, kaip noriu. Išnešti šiukšles ar greitai nubėgti į parduotuvę nereikia dažytis lūpų ir rengtis „išeiginių“ drabužių.
Savo amžių žinau, ačiū senjorėms, kurios primenate. Bet iki jūsų amžiaus dar pagyvensiu – dar turiu potencialo.
Vakar ėjau į koncertą, apsirengiau gražų kostiumėlį, jokio vulgarumo. (Manau, pilnas internetas ir arenų scenos visame pasaulyje parodo kitus vaizdelius.)
Taigi, kritika iš „šifoninių tetučių“. Ačiū.
Nepaveiksit manęs. Nepriversit rengtis Veronikos laikų suknelių.
Jaučiuosi puikiai, pagaliau myliu save ir gyvenu ne dėl jūsų, o dėl savęs! Mano didžiausi kritikai yra mano vaikai!
Mano dukra neleidžia man senti ir lįsti į užmarštį!
Jei nepatinka, mielosios, tiesiog nežiūrėkit! Jei nematote sijono – eikit naujų akinių išsirašyti!
Juk čia jūsų problema, ne mano.
O jums, mielos moterys, pasakysiu iš savo patirties.
Buvo laikas, kai nemylėjau savęs, „subobėjau“ ir bijau net pažiūrėti į save prieš keletą metų. Tai buvo klaida! Mūsų laikas yra dabar! Ir mūsų gyvenimo už mus niekas nenugyvens!
Taip kad galvas aukštyn, krūtinę į priekį ir gyvenam su šypsena!
Myliu jus ir apkabinu.
Foto be jokio filtro. Aš už natūralumą“, – kritikuojantiems atsakė ji.
Šis įrašas netruko sulaukti didžiulio bičiulių ir gerbėjų palaikymo. Komentaruose sekėjai negailėjo komplimentų ir ragino Jolantą nekreipti dėmesio į kritiką.
„Gražios kojos, o sijonėlis tai tik parodo. Man asmeniškai viskas tvarkoje“, – rašė viena gerbėjų.
„Šaunuolė už jaunatvišką išvaizdą. Beje, tokias gražias kojas slėpti būtų nuodėmė“, – antrino kita.
„Šaunuolė, tik pirmyn, neklausyk bobučių“, – pridėjo trečia.