Konfederacija pažymi, kad ritualinio skerdimo būdu pagaminta produkcija Lietuvoje daugiausia yra eksportuojama į Europos Sąjungos (ES) rinkas. Kaip pažymima pranešime žiniasklaidai, kasmet Lietuva eksportuoja daugiau kaip 30 tūkst. tonų jautienos, kurios vertė siekia apie 210 mln. eurų, o ritualiniu būdu pagaminta produkcija sudaro apie trečdalį šio kiekio.
LPK atkreipia dėmesį, kad tokia iniciatyva kyla ne iš išorės spaudimo ar ES reikalavimų, o yra siūloma pačių Lietuvos politikų iniciatyva – tuo metu, kai šalies verslas ir taip susiduria su augančiais konkurencingumo iššūkiais regione.
„Turime labai aiškiai įsivertinti, kokį realų rezultatą sukurtų toks draudimas. Jei veikla ir toliau būtų vykdoma kaimyninėse valstybėse, o rinka išliktų tokia pati, kalbėtume ne apie gyvūnų skerdimo mažėjimą regione, bet apie ekonominės veiklos, investicijų ir darbo vietų perkėlimą iš Lietuvos į užsienį“, – sako LPK generalinė direktorė Raminta Radavičienė.
Pasak LKP, būtent aukštesnės pridėtinės vertės eksporto rinkos šiandien leidžia užtikrinti konkurencingesnes galvijų supirkimo kainas ir didesnį sektoriaus atsparumą.
„Tokie sprendimai tiesiogiai paveiktų visą grandinę – nuo ūkininkų iki perdirbėjų. Mažėtų realizavimo galimybės, spaudimas supirkimo kainoms augtų, silpnėtų sektoriaus galimybės investuoti ir konkuruoti tarptautinėse rinkose. Paradoksalu, kad tokiu būdu savo rankomis silpnintume Lietuvos gamintojus, nors pati veikla regione niekur nedingtų“, – pažymi Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius.
Konfederacija taip pat atkreipia dėmesį, kad ritualinis skerdimas apima ir halal, ir košerinės produkcijos gamybą, todėl siūlomi ribojimai paliestų ir skirtingų religinių bendruomenių poreikius.
LPK ragina Seimo narius prieš priimant sprendimus įvertinti visas ilgalaikes pasekmes Lietuvos žemės ūkiui, maisto pramonei, eksportui ir šalies konkurencingumui.
Antradienį Seimo narys Vytautas Sinica ketina pateikti parlamentui dar pernai rudenį įregistruotas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, siūlančias Lietuvoje uždrausti ritualinį skerdimą.
„Lietuvoje daugėjant islamą išpažįstančių asmenų, vis aktualesnis darosi ir halal skerdimas, plėsis šios barbariškos praktikos taikymo mastai. Lietuva neturi sudaryti sąlygų klestėti tokiems papročiams ir toleruoti gyvūnų kankinimą dėl religinių įsitikinimų“, – teigia V. Sinica.
Jei ūkinis gyvūnas turi būti paskerstas religinėms apeigoms atlikti, anot jo, jis gali būti skerdžiamas neapsvaiginus.
„Pavyzdžiui, kai kurios religijos reikalauja, jog gyvūnas skerdimo metu būtų gyvas, o naudojami apsvaiginimo metodai to garantuoti negali, todėl gyvūnas skerdžiamas neapsvaigintas. Dabar galiojanti įstatymo redakcija leidžia gyvūnus sąmoningai kankinti juos skerdžiant tokiu būdu, prieš mirtį jie patiria didžiulį stresą ir kančias, jei tik to reikia kieno nors religiniais tikslais“, – dokumento aiškinamajame rašte nurodo V. Sinica.
Šiuo metu įstatymas leidžia skersti ūkinius gyvūnus prieš tai jų neapsvaiginus, jei to reikia religinėms apeigoms atlikti bei jei tai yra daroma skerdykloje.
Ritualinis gyvūnų skerdimas Lietuvoje įteisintas prieš dešimtmetį, 2015 m. įsigaliojus Seimo priimtoms Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisoms. Šios iniciatyvos autoriai tuometinės Darbo partijos frakcijos nariai būtinybę įteisinti ritualinį skerdimą argumentavo siekiu sudaryti Lietuvos gamintojams geresnes galimybes eksportuoti mėsos produkciją į musulmoniškų šalių rinkas.
Parlamento sprendimas tuomet susidūrė su griežta gyvūnų gerovę ginančių organizacijų kritika.