Renginio programoje – įžvalgos apie investavimą geopolitinių krizių pasaulyje, technologijų investicijų euforijos rizikas; patarimai, kaip įžvalgiai perskirstyti kapitalą, kaip nusistatyti asmeninį finansinės laisvės skaičių ir jį pasiekti, kodėl pajamų augimas svarbesnis už portfelio optimizavimą, kada verta pasinaudoti sutelktiniu finansavimu, kokia investicinės sąskaitos nauda ir, žinoma, kur šiuose žingsniuose jau galima kliautis dirbtiniu intelektu. Pranešimus skaitys ir tarpusavyje diskutuos kone dvidešimt investuotojų, teisininkų, finansų ekspertų.

Pirmoje dalyje – aktualūs pranešimai, o antrojoje patirtimis ir pamokomis dalinsis tie, kas investuoja jau ne pirmus metus.

Konferenciją „Investavimas 2026“ organizuoja „Verslo žinios“ kartu su „Finora bank“ bei „Profitus“. Renginį galima stebėti portale vz.lt.

Asmeninio portfelio burtažodžiai: disciplina ir pastovumas

Investavimo planas, jo disciplinuotas laikymasis, rizikų įsivertinimas – esminiai dalykai sudarant asmeninį portfelį, tikina Dovydas Asanavičius „Finora Bank“ ryšių su investuotojais skyriaus vadovas. Nors įprastai daugiausia dėmesio kalbant apie investavimą skiriama portfelio optimizavimui – kada ir į ką investuoti – bet auginant asmeninį portfelį, ypač, kai dar nėra sukaupta ženklių sumų, svarbesnės yra kitos dvi asmeninio kapitalo auginimo dalys. 

„Pirmoji – pajamų didinimas. Iš pajamų ateina pinigai investicijoms, tad kuo daugiau pajamų, tuo didesnė laisvė investicijoms. Antra – tapymo normos nustatymas ir jos laikymasis. Ji apskaičiuojama tiesiog iš pajamų atimant išlaidas – jų skirtumas ir bus jūsų taupymo norma. Čia svarbu disciplina, romantikos mažiau. Tačiau turint suprantamą, realiai įgyvendinamą investavimo planą su keliomis aiškiomis taisyklėmis, fokusuojantis į pajamų didinimą, nusistačius taupymo normą ir jos disciplinuotai laikantis, ilgainiui pradeda veikti sudėtinių palūkanų magija – būtent ji padaro pagrindinį darbą ilgoje investavimo distancijoje ir atneša realų rezultatą“, – sėkmingo asmeninio kapitalo auginimo principus apžvelgia D. Asanavičius.

Jis pabrėžia, kad investavimas turėtų būti reguliarus, geriausia – automatinis, mažų kaštų ir su kuo mažiau poreikio sprendimams – tai sumažina tikimybę, kad bus pridaryta emocinių klaidų.

Miglė Grybinienė, „Profitus“ rinkodaros vadovė.

Sutelktinio finansavimo rinka Lietuvoje labai pažengusi – užima trečiąją vietą Europoje. Pasak Miglės Grybinienės, „Profitus“ rinkodaros vadovės, jau dešimtmetis kaip Lietuvoje veikia, bet augimo tempai nelėtėja ir prognozuojama, kad tik didės, o pensijų reformos pokyčiai tik dar labiau paskatino susidomėjimą. Nemaža dalis žmonių sąmoningai nukreipia ateičiai, o sutelktinis finansavimas yra viena tų sričių, kuri pasitelkiama bene pirmiausiai. Ir, nors dažniausiai kalbant apie investavimą, mintyse turimi darbingo amžiaus karjerą darantys žmonės, tačiau investavimas patrauklus gali būti ir vaikams, ir senjorams. Būtent sutelktinis finansavimas yra lankstus investavimo įrankis, kurį kiekvienas gali prisitaikyti prie skirtingų poreikių ir gyvenimo tikslų.

„Skirtingais gyvenimo etapais keičiasi ne tik mūsų finansinės galimybės, bet ir rizikos tolerancija, saugumo poreikis bei investavimo prasmė. Vaikams investavimas gali tapti pirmąja finansinio raštingumo pamoka, darbingo amžiaus žmonėms – būdu auginti kapitalą ir kurti finansinį saugumą, o vyresniame amžiuje – priemone išlaikyti stabilumą ir apsaugoti sukauptus pinigus nuo nuvertėjimo. Investavimas šiandien nebėra skirtas tik turtingiems ar finansų ekspertams, technologijų dėka jis prieinamas ir suprantamas kiekvienam“, – tikina M. Grybinienė.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/3527?placement=

Geopolitinės sūpynės ir technologijų spąstai

Kuria kryptimi žvelgti, kai viskas, atrodo, nuolat verčiasi, o sprendimus reikia priimti jau šiandien? Pasak Tado Gudaičio, Nacionalinio plėtros banko ILTE valdybos nario, Veiklos plėtros tarnybos vadovo, geopolitinio neapibrėžtumo ir rizikos aplinkybės tęsiasi ir stiprėja jau nuo karo Ukrainoje pradžios.

Tadas Gudaitis,  Nacionalinio plėtros banko ILTE valdybos narys, veiklos plėtros tarnybos vadovas.

„Tokiomis aplinkybėmis valstybės ieško būdų, kaip į ekonomiką įlieti lėšas, kaip perkelti gamybą arčiau rinkų, kaip konkuruoti ir dėl pinigų pritraukimo, kuris, ypač tam tikruose regionuose, darosi sudėtingesnis. Sektoriai, kurie turėtų būti investuotojų dėmesio centre ir kur bent dalį lėšų vertėtų nukreipti, yra dirbtinis intelektas, puslaidininkiai, gynyba, energetinis saugumas, atsinaujinanti ir branduolinė energetika. Tai sritys, kuriose veriasi didžiausios galimybės“, – kalba T. Gudaitis.

Šiandien pasaulio vis dar neapleidžia ir technologijų investicijų euforija. Bet ten, kur augimas išgyvena superciklus, visuomet slypi ir didžiausios rizikos.

Rena Saribekian–Kinderė, Investuotoja, finansinės švietimo platformos INWEST bendraįkūrėja.

„Technologijų srityje visą pelną generuoja septynios kompanijos, tačiau iš esmės visas sektorius pastatytas ant „Nvdivios“ sėkmės – atimkite ją, ir nebeliks nė 10 proc. Antra didelė rizika – paklausos atotrūkis. Net 95 proc. pasaulinių įmonių neįvardija matomo DI investicijų atsipirkimo“, – konstatuoja Rena Saribekian – Kinderė, investuotoja, finansinės švietimo platformos INWEST bendraįkūrėja.  Jos patarimas – diversifikuoti investicijas per infrastruktūrą, dairytis ne į žvaigždes, bet ieškoti kompanijų, be kurių negalėtų išgyventi didžiosios technologijų bendrovės, nes jos – gerokai stabilesnės.

Popiet laukia penkios diskusijos. Profesionalūs kapitalo valdytojai pasakos, kaip perskirsto kapitalą šiandienos fragmentuotame pasaulyje; investuotojai patars, kaip pasirinkti asmeninio portfelio strategijas ir instrumentus; sveriamos akcijų, obligacijų, ETF, P2P ir žaliavų naudos, svarstomi realūs DI pajėgumai padedant investuoti bei aptariamos investicijų į NT perspektyvos – kas patraukliau, fizinis NT ar NT fondai?