Vaikus vengiantiems išlaikyti tėvams grėstų ne tik netekti vairuotojo pažymėjimo, bet ir kitų svarbių dokumentų – medžioklės bilieto, leidimo žvejoti ir laikyti ginklą.
Įstatymų pakeitimus ketinančio teikti socialdemokrato Dariaus Razmislevičiaus teigimu, tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus nevykdymas yra rimta socialinė problema, kurią būtina spręsti.
Teisininkas Rinkevičius: draudimai turi būti subalansuoti
Vertindamas parlamentaro siūlymus, teisininkas Remigijus Rinkevičius sako, kad draudimai turi būti siejami su aplinkybėmis. Teisininkas kelia klausimą, ar administracinė atsakomybė grės tik piktybiškai vengiantiems išlaikyti vaiką, ar ne.
„Draudimai – vien tik drausti, drausti ir drausti yra pats lengviausias kelias. Tačiau gyvenimas rodo nepakankamą priemonę tam balansui pasiekti“, – komentavo teisininkas R. Rinkevičius.
„Būna tokių situacijų, kad žmogus negali išlaikyti tiek, kiek yra priteista pinigų ir mes tai laikysime vengimu. Dėl sveikatos, neįsidarbinimo bėdų, tokiu atveju nemanau, kad įstatymas taip sausai turėtų skambėti: vengimas lygu baudai. Bet į piktybinį vengimą turėtų būti iš tikrųjų griežtai žiūrima“, – sakė teisininkas.
Teisininkas pasakojo, kad per daugiau nei 20 metų teisinio darbo, yra tik vieną kartą susidūręs su situacija, kuomet asmuo buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes vengė mokėti vaikų išlaikymo išmokas.
„Yra mūsų 164 baudžiamojo kodekso straipsnis. Jis numato, kad [skiriami] viešieji darbai, laisvės apribojimas, arba areštas iki dvejų metų. Tokia švelni, sakyčiau, galima bausmė būtų, bet ji yra. Tik vieną kartą per šitiek metų esu realiai matęs, kada tas dalykas suveikia“, – pasakojo teisininkas.
Pasak teisininko, baudžiamasis kodeksas iš esmės leidžia pritaikyti papildomas poveikio priemones prie dabar numatytos atsakomybės.
„Jeigu yra numatyta bauda, apribojimas, areštas ir kiti dalykai […], tai niekas nekliudo taikyti papildomą poveikio priemonę: draudimą naudoti, vairuoti, įgyti, turėti, laikyti ir panašiai“, – sakė teisininkas.
„Mes turime mechanizmą, kurį tiesiog reikia naudoti, mokėti jį panaudoti. O papildoma [administracinė atsakomybė], būtų į temą, nes yra žiūrima pro pirštus ir žmonių vengia teikti išlaikymą vaikam ir sudrausminimo priemonė būtų ne pro šalį. Tik ne iš karto tokia drakoniška, vienareikšmiška“, – sakė teisininkas.
Teisininkas R. Rinkevičius sako, kad pasiūlymas yra logiškas, bet turi būti randamas balansas tarp tėvų pareigų ir teisių.
„Sakyčiau, kad įstatymo mintis yra gera ir netgi sveikinčiau tokią iniciatyvą, kad pagalvotų ir rimčiau į tai žiūrėtų. Gal švelninčiau kategorišką situacijos vertinimą, jis turi būti subalansuotas“, – aiškino R. Rinkevičius.
Vaiko išlaikymo tvarka
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) 2020 m. spalio 28 d. nutartyje teigiama, kad vaiko išlaikymo dydis nustatomas individuliai, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Pagrindinis kriterijus yra vaiko poreikiai – teismas kiekvienu atveju vertina, ar priteisiamas išlaikymas užtikrins būtinas sąlygas vaikui visapusiškai vystytis.
Kitaip tariant, svarbu, kad būtų patenkinti ne tik vaiko baziniai poreikiai (maistas, apranga, būstas ir sveikata), o sudarytos galimybės mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam bei kitokiam ugdymui. Taip pat saviraiškai ir gebėjimų lavinimui.
Išlaikymą privalo teikti abu tėvai, bet jų pareigos apimtis nebūtinai yra vienoda. Visų pirma, ji priklauso nuo kiekvieno iš tėvų finansinių galimybių.
„Dėl to išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai, o teismas negali priteisti didesnio išlaikymo, nei tėvai objektyviai pajėgūs mokėti“, – komentavo LAT.
Ar vaiko išlaikymo išlaidas galima įrodyti tik čekiais? (tv3.lt koliažas)
„Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, nes minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai“, – rašoma LAT atsakyme.
Nustatant vaiko poreikius, iš tėvų nereikalaujama detaliai pagrįsti išlaidų, jei prašomas išlaikymas neviršija orientacinio MMA dydžio. Tačiau tais atvejais, kai siekiama priteisti didesnį arba mažesnį išlaikymą, atitinkamai tenka pareiga įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias tokius poreikius. Taigi galutinė išlaikymo suma priklauso nuo konkrečios situacijos, vertinant tiek vaiko interesus, tiek realias tėvų finansines galimybes.
Seimui ketinama teikti siūlymus vaikus vengiantiems išlaikyti tėvams
Seimo narys socialdemokratas Darius Razmislevičius antradienį ketina pateikti parlamentui Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) ir kitų įstatymų pakeitimus, kuriais siūloma savo vaikus vengiantiems išlaikyti tėvams taikyti naujas administracinio poveikio priemones.
Jei Seimas pritartų šiai parlamentaro iniciatyvai, tokiems tėvams grėstų ne tik netekti vairuotojo pažymėjimo, bet ir kitų svarbių dokumentų – medžioklės bilieto, leidimo žvejoti ir laikyti ginklą.
Projektas numato, kad vengimas vykdyti teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo užtraukia įspėjimą tėvams. Teismas tokiam asmeniui taip pat galėtų atimti teisę vairuoti transporto priemones, vidaus vandenų transporto priemones, teisę medžioti, įgyti mėgėjų žvejybos leidimą, įgyti ir laikyti ginklus medžioklei.
Įstatymų pataisas parengusio Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nario D. Razmislevičiaus teigimu, tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus nevykdymas yra rimta socialinė problema, kurią būtina spręsti.
„Antstolių pastebėjimu, skolingi asmenys sąmoningai pasirenka gauti tokias pajamų rūšis, iš kurių skolos nėra išieškomos. (…) Dažnais atvejais skolininkų atlyginimai darbovietėse būna staiga sumažinami būtent tada, kai gaunamas patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo. Taip pat stebimas ir nekilnojamojo turto perleidimas tretiesiems asmenims, kad būtų išvengta skolos išieškojimo.
Antstolių informacinės sistemos duomenimis, daugiau nei 60 proc. skolininkų yra tokie asmenys, apie kurių pajamas Sodrai nieko nežinoma. Tikėtina, kad didelė dalis tokių asmenų gauna nelegalių pajamų, antraip jie negalėtų išgyventi nedirbdami ir negaudami jokių valstybės išmokų“, – dokumento aiškinamajame rašte sako D. Razmislevičius.
Jo pastebėjimais, su alimentų išieškojimo problema susiduriama ne tik Lietuvoje. Kai kurios šalys yra įteisinusios priemones, skatinančias skolininkus vykdyti savo prievoles išlaikyti vaikus, tokias kaip vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymas (JAV, Lenkija), automobilio techninės apžiūros galiojimo sustabdymas (Latvija), medžioklės, žvejybos, ginklų licencijų atėmimas (JAV, Lenkija), privalomas įdarbinimas (Norvegija).
Antstolių informacinės sistemos duomenimis, 2025 m. gruodžio pradžioje buvo vykdoma 45,5 tūkst. vykdomųjų bylų dėl išlaikymo išmokų išieškojimo. Vaikams laiku nesumokėtų alimentų skola šiuo metu siekia apie 204,5 mln. eurų.