„Mes esame suinteresuoti, kad tie kariai, apie kuriuos buvo kalbėta, liktų. Ar jie liks vienoje, ar kitoje valstybėje – tai jau antros eilės klausimas. Bet labai svarbu, kad <…> bendras JAV dėmesys Europai vis dėlto išliktų“, – antradienį žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Suprantu, kad yra nesusipratimų, suprantu, kad kartais yra ir tam tikro nervingumo, kurį galima paaiškinti sudėtinga geopolitine situacija, bet tikrai turime neišbarstyti to, ką turime brangiausia. Pirmiausia tai – mūsų transatlantinė vienybė. Lietuva padarys viską, kad transatlantinės vienybės būtų daugiau. Pasinaudosime visomis įmanomomis formomis“, – akcentavo jis.
Kaip skelbta, JAV prezidentas D. Trumpas praėjusią savaitę užsiminė, kad iš Vokietijos atitraukiami amerikiečių kariai gali būti perkelti į Lenkiją, o Lenkijos vadovas prieš kelias dienas patvirtino, kad galėtų priimti JAV karius.
Kiek seniau JAV vyriausybė pareiškė, kad per ateinančius 6–12 mėnesių išves iš Vokietijos apie 5 tūkst. karių. Anot D. Trumpo, jų gali būti ir gerokai daugiau. Šiuo sprendimu jis baudžia Vokietiją už kritiką dėl Irano karo, rašo spiegel.de.
Nausėda: kol kas anksti kalbėti apie konkretų Lietuvos indėlį Hormuzo misijoje, jis paaiškės vėliau
Valstybės gynimo tarybai (VGT) pritarus Lietuvos jungimuisi prie tarptautinių jūrinio saugumo operacijų Hormuzo sąsiauryje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad detalesnė informacija apie šalies indėlį šioje misijoje paaiškės vėliau. Pasak šalies vadovo, pirmiausia laukiama aiškesnės Jungtinių Valstijų pozicijos ir informacijos apie sąjungininkų pagalbos poreikį.
„Tas mandatas iki 40 karių nėra būtinai privalomas, tai yra maksimalios lubos ir galimai ta mūsų kontribucija gali būti kur kas mažesnė. Bet šiandien būtų pernelyg anksti kalbėti tiek apie laiką, tiek apie labai konkrečias formas, kaip mes prisidėsime, kadangi mes neturime suformuoto paketo, kaip įsivaizduoja Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) sąjunginkų pagalbą, kada norėtų tos pagalbos sulaukti“, – žurnalistams antradienį teigė G. Nausėda.
„Šiandien svarbiau buvo pasakyti labai aiškiai – mes suvokiame karą Irane arba operaciją prieš Iraną kaip tikrą iššūkį regiono saugumui, bet nedarant nieko tas iššūkis regiono saugumui galėjo būti dešimteriopai didesnis. Suprantame motyvus, esame pasirengę prisidėti ir esame pasirengę labai rimtai traktuoti savo, kaip sąjunginkų, įsipareigojimus“, – pabrėžė šalies vadovas.
Kaip skelbė ELTA, sprendimą pritarti šalies jungimuisi prie tarptautinių pastangų sudaryti sąlygas laisvai laivybai Hormuzo sąsiauryje VGT priėmė pirmadienį. Tiesa, viešai apie vyksiantį posėdį nebuvo skelbta, sprendimas priimtas rašytiniu būdu.
Kaip nurodė Prezidentūra, planuojama į misijas siųsti iki 40 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų. Vyriausybei siūloma nedelsiant inicijuoti atitinkamą Seimo tarptautinių operacijų mandato papildymą.
Anot Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir kariuomenės, šiuo metu vertinami ir derinami konkretūs variantai, kaip Lietuva galėtų prisidėti prie šios misijos. Svarstoma, kad „Lietuvos indėlis galėtų būti nuo štabo karininkų skyrimo į tarptautinių operacijų struktūras iki karinių jūrų pajėgų išminavimo pajėgumų panaudojimo jūrinio saugumo operacijose“.
Kaip Eltai pirmadienį teigė ministrės pirmininkės Ingos Ruginienės patarėjas Ignas Dobrovolskas, VGT sprendimas toliau bus svarstomas Vyriausybėje ir teikiamas Seimui, kuris priims galutinį sprendimą.
Prezidentūra taip pat nurodė, kad Lietuva, atsižvelgdama į JAV poreikius, taip pat yra pasirengusi suteikti logistinę paramą ir leisti naudotis savo karine infrastruktūra.
Apie tai, kad Lietuva gavo Jungtinių Valstijų pasiūlymą prisijungti prie šalių koalicijos, siekiant atnaujinti laivybą Hormuzo sąsiauryje, prezidentas Gitanas Nausėda informavo balandžio pabaigoje.
ELTA primena, kad karinis konfliktas Irane prasidėjo vasario 28 d. JAV ir Izraelio oro smūgiais.
Reaguodama į tai, Islamo Respublikos kariuomenė faktiškai užblokavo Hormuzo sąsiaurį, per kurį paprastai praplaukdavo apie penktadalį pasaulio naftos ir dujų krovinių, o tai sukėlė energijos kainų šuolį visame pasaulyje.
Nors po pirmojo derybų raundo tarp JAV ir Irano sąsiauris buvo atblokuotas, eismas Hormuzo sąsiauryje vėl sustojo – dabar jį blokuoja tiek Teheranas, tiek Vašingtonas.
JAV prezidentas D. Trumpas ne kartą kritikavo Europos valstybes dėl neva nepakankamo jų įsitraukimo padedant Jungtinėms Valstijoms konflikte su Iranu.