Pasaulio ekonomikos pulsas. DI iliustracija.

JAV akcijų rinkos šiandien traukiasi po infliacijos duomenų ir AI sektoriaus spaudimo

JAV akcijų rinkose šiandien matomas atsitraukimas nuo pastarųjų rekordinių lygių. Apie 16.50 val. Lietuvos laiku SPY, sekantis S&P 500 indeksą, buvo kritęs apie 0,51 proc., QQQ, sekantis Nasdaq 100, mažėjo apie 0,74 proc., o DIA, sekantis Dow Jones indeksą, krito apie 0,67 proc. Tai rodo, kad investuotojai mažina riziką po naujų infliacijos duomenų ir brangstančios naftos.

Rinką papildomai spaudžia dirbtinio intelekto sektorius. Po ankstesnio stipraus kilimo dalis AI ir puslaidininkių akcijų šiandien koreguojasi, o AP duomenimis, S&P 500 ir Dow Jones buvo kritę apie 0,4 proc., Nasdaq – apie 0,6 proc. Tai nėra panikinis išpardavimas, bet aiškus ženklas, kad rinka pradeda atsargiau vertinti per greitai pabrangusias technologijų bendroves.[1]

Svarbiausias dienos makroekonominis signalas – JAV vartotojų kainų indeksas. Balandį CPI padidėjo 0,6 proc., o metinė infliacija pasiekė 3,8 proc. Tai buvo didžiausias metinis kainų augimas beveik per trejus metus. Bazinis CPI, neįtraukiantis maisto ir energijos, balandį augo 0,4 proc., o per metus – 2,8 proc. Šie skaičiai mažina tikimybę, kad Federalinis rezervų bankas artimiausiu metu skubės mažinti palūkanas.

Europos biržose dominuoja naftos kainų ir Artimųjų Rytų rizikos spaudimas

Europos akcijų rinkos šiandien juda žemyn. Reuters duomenimis, STOXX 600 indeksas smuko apie 0,8 proc., Vokietijos DAX ir Ispanijos IBEX 35 krito apie 0,9 proc. Pagrindinė priežastis – blėstančios viltys dėl JAV ir Irano taikos susitarimo, kuris galėtų sumažinti spaudimą energijos rinkoms.[2]

DAX šiandien buvo ties maždaug 24 048 punktais ir krito apie 1,24 proc., FTSE 100 – apie 10 230 punktų ir mažėjo 0,38 proc., o CAC 40 – apie 7 993 punktus ir smuko apie 0,79 proc. Europos akcijos ypač jautrios brangstančiai energijai, nes regiono pramonė labiau priklausoma nuo importuojamų energijos išteklių nei JAV.

Sektorių dinamika nevienoda. Energijos bendrovės gauna palaikymą iš brangstančios naftos, tačiau bankai, pramonės įmonės ir cikliniai sektoriai patiria spaudimą. Reuters pažymi, kad Londono bankų akcijos šiandien krito nuo 2,2 iki 4,2 proc., o investuotojai taip pat vertina Vokietijos infliacijos riziką ir Europos centrinio banko galimą reakciją.

Azijos rinkose Japonija atsilaiko, bet Pietų Korėja ir Kinija rodo silpnesnį vaizdą

Azijos rinkose šiandien vaizdas nevienodas. Japonijos Nikkei 225 indeksas pakilo 0,52 proc. iki 62 742,57 punkto, o tai rodo, kad Japonijos rinka kol kas išlaiko stipresnį techninį pagrindą. Tokį atsparumą palaiko technologijų ir eksporto sektoriai, nors silpna jena išlieka rizikos veiksniu.

Honkongo Hang Seng indeksas smuko 0,22 proc. iki 26 347,91 punkto, o Shanghai Composite mažėjo 0,25 proc. iki 4 214,49 punkto. Kinijos rinkoje investuotojai vertina ne tik vidinį ekonomikos augimą, bet ir išorinį spaudimą – brangią energiją, geopolitiką ir būsimą JAV bei Kinijos lyderių susitikimą.

Silpniausias signalas regione šiandien ateina iš Pietų Korėjos. Reuters rinkų apžvalgoje nurodoma, kad KOSPI krito apie 3,5 proc., o AP mini 2,3 proc. kritimą, susijusį su spaudimu AI sektoriui. Skirtingi momentiniai duomenys rodo tą pačią kryptį – po stipraus ankstesnio technologijų ralio investuotojai fiksuoja pelną ir mažina riziką.

Naftos rinka tapo pagrindiniu šios dienos pasaulio ekonomikos rizikos centru

Naftos kainos šiandien šoktelėjo daugiau kaip 3 proc. Reuters duomenimis, Brent rūšies nafta pakilo iki 107,55 JAV dolerio už barelį, o WTI – iki 101,25 JAV dolerio. Rinką kelia stringantis JAV ir Irano taikos procesas bei baimė dėl Hormūzo sąsiaurio, per kurį paprastai keliauja apie penktadalis pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų.

Pirmadienį Brent jau buvo pabrangusi 2,88 proc. iki 104,21 JAV dolerio, o WTI – 2,78 proc. iki 98,07 JAV dolerio. Šiandieninis šuolis rodo, kad rinka nebetiki greitu deeskalavimo scenarijumi. D. Trumpas Irano paliaubų perspektyvą apibūdino kaip esančią „ant gyvybės palaikymo“, o Teherano ir Vašingtono pozicijos dėl sąlygų išlieka nesuderintos.

Europos dujų rinkoje taip pat matomas spaudimas. Olandijos TTF artimiausio mėnesio kontraktas šiandien kilo apie 1,3–1,4 proc. iki maždaug 46,8–46,9 euro už MWh. Dujų kainas palaiko ne tik geopolitika, bet ir žemesnės Europos saugyklų atsargos: jos siekia apie 34 proc., kai penkerių metų sezoninis vidurkis yra apie 47 proc.

Auksas koreguojasi, nors geopolitinė rizika išlieka aukšta

Auksas šiandien smunka nuo trijų savaičių aukštumų. Spot aukso kaina buvo kritusi apie 1 proc. iki 4 685,99 JAV dolerio už unciją, o JAV aukso ateities sandoriai mažėjo apie 0,7 proc. iki 4 693,90 JAV dolerio. Tai rodo, kad stipresnis doleris ir kylantys obligacijų pajamingumai trumpuoju laikotarpiu nusveria saugaus prieglobsčio paklausą.

Aukso rinkoje dabar susiduria dvi priešingos jėgos. Viena pusė – Artimųjų Rytų karas, naftos kainos ir baimė dėl energijos tiekimo. Kita pusė – didesnė infliacija, aukštesni JAV obligacijų pajamingumai ir stipresnis doleris. Kadangi auksas nemoka palūkanų, augant pajamingumams dalis kapitalo renkasi obligacijas, o ne metalą.

Sidabras išlieka brangus, bet taip pat jautrus korekcijoms. MarketWatch duomenimis, gegužės sidabro kontraktas buvo apie 84,49 JAV dolerio už unciją, o vario gegužės kontraktas – apie 6,41 JAV dolerio už svarą. Vario augimas rodo, kad pramoninių metalų rinkoje paklausa dar nėra visiškai palūžusi, nors aukštos energijos kainos didina riziką gamybos sąnaudoms.

JAV obligacijų pajamingumai kyla, nes infliacija verčia rinką perrašyti palūkanų lūkesčius

JAV obligacijų rinkoje šiandien pajamingumai kyla. Reuters nurodo, kad po CPI duomenų 10 metų JAV obligacijų pajamingumas pakilo apie 4 bazinius punktus iki 4,45 proc., o 2 metų obligacijų pajamingumas – apie 3 bazinius punktus iki 3,98 proc. Tai reiškia, kad rinka mažina lūkesčius dėl greito palūkanų mažinimo.

Platesniu mastu LSEG duomenys rodo, kad JAV 10 metų pajamingumas laikosi apie 4,435 proc., Vokietijos – apie 3,101 proc., Jungtinės Karalystės – apie 5,121 proc., Japonijos – apie 2,54 proc. Ypač svarbus Jungtinės Karalystės lygis: virš 5 proc. esantys pajamingumai rodo didelį rinkos jautrumą infliacijai, fiskalinei politikai ir politiniam neapibrėžtumui.

Ši obligacijų dinamika svarbi ir akcijoms. Kuo ilgiau išlieka aukšti pajamingumai, tuo brangesnis tampa kapitalas įmonėms, o aukštai vertinamoms technologijų akcijoms tenka didesnis diskonto spaudimas. Tai viena priežasčių, kodėl šiandien kartu silpsta ir AI sektorius, ir platesni JAV indeksai.

Valiutų rinkoje stiprėja doleris, o Azijos valiutos jaučia naftos importo spaudimą

Doleris šiandien stiprėja antrą sesiją iš eilės. Reuters duomenimis, dolerio indeksas pakilo apie 0,3 proc. iki 98,29 punkto po JAV infliacijos duomenų. Tai natūrali reakcija: aukštesnė infliacija reiškia mažesnę tikimybę, kad Federalinis rezervų bankas greitai mažins palūkanas.

Euras šiandien buvo apie 1,1739 JAV dolerio ir smuko apie 0,37 proc., o svaras – apie 1,3519 JAV dolerio ir krito apie 0,68 proc. Jena išlieka silpna, o Azijos valiutų spaudimą didina naftos importo sąnaudos. Reuters pažymi, kad Azijos valiutos nuo karo pradžios patyrė vienus didžiausių kritimų, nes apie 80 proc. jūra gabenamos naftos per Hormūzo sąsiaurį paprastai keliauja į Aziją.

Indijos rupija šiandien pasiekė naują istorinį minimumą – 95,7375 rupijos už dolerį. Pagrindinės priežastys yra brangstanti nafta, kapitalo ištekėjimas ir silpnesnis sentimentas importo priklausomose ekonomikose. Tai aiškiai rodo, kad naftos šokas pirmiausia smogia ne tik energetikos bendrovėms, bet ir valiutoms šalyse, kurios turi dideles importo sąskaitas.

Kriptovaliutos šiandien juda žemyn kartu su rizikingais aktyvais

Kriptovaliutų rinkoje šiandien matomas spaudimas žemyn. Apie 16.50 val. Lietuvos laiku Bitcoin kainavo apie 80 477 JAV dolerius ir per parą buvo nukritęs apie 0,87 proc. Dienos intervalas siekė nuo 80 415 iki 82 084 JAV dolerių, todėl rinka vis dar laikosi aukštame lygyje, bet be aiškaus impulso į viršų.

Ethereum smuko stipriau – iki maždaug 2 275 JAV dolerių, arba apie 2,19 proc. žemiau ankstesnio uždarymo. Dienos intervalas siekė nuo 2 271 iki 2 344 JAV dolerių. Tai rodo, kad Ethereum šiandien jautriau reaguoja į bendrą rizikos mažinimą nei Bitcoin.

Kripto rinkai dabar svarbiausias ne vien vidinis sektoriaus sentimentas, o platesnė makroekonominė aplinka. Jeigu JAV obligacijų pajamingumai toliau kils, o doleris stiprės, kriptovaliutoms bus sunkiau pritraukti naują spekuliacinį kapitalą. Jeigu nafta stabilizuosis ir rinkos grįš prie rizikos pirkimo, Bitcoin gali išlaikyti 80 000 JAV dolerių zoną kaip psichologinę atramą.

Artimiausiomis dienomis rinkos stebės Hormūzo sąsiaurį, Fed signalus ir JAV–Kinijos darbotvarkę

Artimiausiu metu svarbiausias pasaulio ekonomikos taškas išlieka Hormūzo sąsiauris. Jeigu JAV ir Iranas nesusitars, nafta gali išlikti virš 100 JAV dolerių, o tai tiesiogiai didins infliacijos riziką, spaudimą vartotojams ir įmonių sąnaudas. Jeigu atsiras patikimas deeskalavimo signalas, pirmiausia turėtų reaguoti nafta, dujos, Europos akcijos ir Azijos valiutos.

Antras svarbus klausimas – Federalinio rezervų banko reakcija. Šiandieninis CPI skaičius nėra palankus palūkanų mažinimo scenarijui. Rinkai dabar reikės stebėti, ar Fed pareigūnai kalbės apie laikiną energijos kainų poveikį, ar pradės griežtinti toną dėl platesnės infliacijos rizikos.

Trečias veiksnys – JAV ir Kinijos santykiai. D. Trumpas turėtų lankytis Kinijoje, o pokalbiuose su Xi Jinpingu turėtų būti aptariamas Iranas, prekyba ir energijos tiekimo grandinės. Tai nėra tik diplomatinis susitikimas: Kinija yra viena didžiausių energijos importuotojų pasaulyje, todėl bet koks susitarimas ar nesutarimas dėl Irano gali tiesiogiai paveikti naftos, dujų, laivybos ir Azijos valiutų rinkas.