Šiame kadre – A. Gelūno šaknys. Nuotrauka, kurioje užfiksuoti jo protėviai ir dar visiškai mažas tėtis, kurio šiandien gyvųjų tarpe jau nėra.

„Šiomis dienomis dažnai galvoju apie ilgą ir sunkų kelią, kurį mūsų Lietuvai teko nueiti iki šios dienos, kai ji yra viena sėkmingiausių pasaulio valstybių – viena saugiausių ir žaliausių gyventi, su vienu didžiausių įnašų į pasaulio kultūrą (11 vieta iš 174), mokslą ir technologijas (13 vieta iš 174), su stulbinamai laisva žiniasklaida (13 vieta iš 180). Bet ar šie laimėjimai yra kažkas, ką neabejotinai turime ir turėsime visam laikui? Ar įmanoma juos prarasti?

Pastarųjų metų (ypač šių, 2025-jų metų) Lietuvos ir pasaulio politiniai įvykiai, seniai neregėto masto skandalai ir (beveik nevaldomos) šmeižto kampanijos verčia galvoti, kad taip – prarasti įmanoma. Jei nesusiimsime, jei pasiduosime abejingumo ir nesureikšminimo laikysenai. Jei tylios ir nusišalinusios, įbaugintos liks mūsų visuomenės sėkmę kuriančios ir saugančios galios.

Aš ir mano bičiuliai iš kultūros lauko neteisybės ir grėsmės akivaizdoje nusprendėme pasinaudoti Lietuvos Konstitucijos mums suteikta teise netylėti. Ką tai mums kainavo? Nesibaigiančius išpuolius ir šmeižtą. Kaltinimus rengiant valstybės perversmą (labai rimtas kaltinimas!). Man tai kainavo net savotišką mano šeimos atminties perrašymą – esu agresyviai raginamas prisipažinti, kad aš nesu tas, kas skelbiuosi, kad mano tėvai ir seneliai Lietuvoje gyveno kaip savo tapatybes maskavę apsimetėliai. Taip, šie šmeižto išpuoliai yra nusikaltimas prieš mane kaip asmenį, bet labai skaudu, kad pasinaudota proga dar kartą spjauti į veidą Lietuvos žydų bendruomenei… Nusikaltimai nelieka be bausmės.

Šioje fotografijoje (kuri galimai datuotina 1938-1939 metais) matote mano senelius Apoloniją (Burokaitę) ir Zigmantą Gelūnus, sėdinčius prie jų lėšomis išmokslinto kunigo (jo vardas, deja, istorijoje neišliko) gražiame savo sodybos Lyduokiuose, netoli Ukmergės, kampelyje kartu su savo dukromis Marija, Monika ir Brone ir sūnumi Jonu, mano šviesios atminties Tėveliu, kuris, dar visiškas pipiras – ar tik ne jo Pirmosios Komunijos diena? – tiek įsikniaubęs į gėlių puokštę, kad į fotografą pamiršo atkreipti dėmesį.

Vardan jūsų, mylimieji, šviesios atminties“, – feisbuke dalydamasis nuotrauka rašė A. Gelūnas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas

Po „Nemuno aušros“ lyderio pareiškimų apie A. Gelūną, policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos kurstymo.

Pradėtam tyrimui vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūra.

Policijos departamentas pranešė, kad tyrimas inicijuotas po to, kai penktadienį socialiniame tinkle „Facebook“ R. Žemaitaitis paskelbė pranešimą, kuriame naudojo antisemitinę retoriką A. Gelūno atžvilgiu, taip kurstydamas nesantaiką ir diskredituodamas minėtą asmenį.

Kaip skelbta, penktadienį socialiniame tinkle „Facebook“ R. Žemaitaitis paskelbė, jog A. Gelūnas esą yra „pradėtų perversmų valstybėje organizatorius, nuteistos partijos narys“. „Aušrietis“ spekuliavo ir neva žydiška A. Gelūno kilme.

„Kokia staigmena dvaro ELYYYTUI, kad partinukas ARONAS GELBACHAS ar GELONAS laikinai, kol įvykdys valstybei perversmą stabdo narystę Liberalų sąjūdyje! (…) Kas dar nežinojote jo vardas ne Arūnas Gelūnas, o ARONAS GELBACHAS AR GELONAS!!!“ – socialiniame tinkle rašė parlamentaras.

Tiesa, po kelių valandų R. Žemaitaitis atsiprašė dėl ankstesnio „įrašo formuluočių“.