Pensijų pinigai ir krizės dvidešimtmetis
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas „Delfi“ laidoje „Kalbėkim paprastai“ prognozavo, jog kitų metų pabaigoje gali kilti dar viena pinigų atsiėmimo iš antrosios pakopos pensijų fondų banga.
„Tendencija gali būti ta, kad bus dvi bangelės ir dar – trečia: manau, jog įsitrauks valdžios sektorius. Nes dabar sakoma: ar gyventojai išlaikė egzaminą, ar jie tuos pinigus investuos, ar išleis ir panašiai? Bet aš jau pradedu labiau nerimauti dėl Vyriausybės“, – kalba ekonomistas.
Pasak jo, dėl vartojimo ir infliacijos didėjant biudžeto pajamoms bei atsiradus viršplaninių įplaukų, gali kilti pagunda 2027 metų biudžete numatyti daugiau išlaidų. Ir būtent šita „banga“, ateinanti iš valdžios, bus dar didesnis pinigų įliejimas.
Gali būti, kad prireiks diržų vežimosi.
Žygimantas Mauricas
„Pamačius, kad infliacija kyla, ekonomika auga, yra daug pinigų, kuriuos galime išleisti, – manau, kad bus leidžiama, nes turėsime ir rinkiminį ciklą“, – kalba Ž. Mauricas.
Jo teigimu, dalis visuomenės sukels efektą, kurį pajus kita dalis, tai yra, vartojimo sukelta infliacija reikalaus spręsti mažiau pasiturinčiųjų klausimus: rasis reikalavimų dar sparčiau kelti pensijas, minimalų darbo užmokestį. O tai paragins politikus formuoti socialiai orientuotą biudžetą 2027–iems metams.
„Kai ateisime į 2028–2029 metus, kai ekonomika smuks, infliacija sumažės, tada pradės atsilikti pajamų planas, didės deficitas ir, kaip aš vadinu, gali būti netgi „Kubilius 2“ – 2028 metais kaip tik „švęsime“ dvidešimtmetį“, – sako ekonomistas.
Jis kalba apie 2008–2009 metų finansų krizę ir tuometinį konservatorių vadovavimą bei vadinamąją „naktinę mokesčių reformą“, „diržų veržimąsi“. Premjeru tuomet buvo Andrius Kubilius, dabartinis nuo Lietuvos deleguotas eurokomisaras.
Reikia siekti visais įmanomais būdais turėti perteklinį biudžeto balansą šiais metais ir, ko gero, kitais.
Žygimantas Mauricas
„Manau, kad dabar kamuolys perduodamas į Vyriausybės rankas ir nuo jos artimiausių kelerių metų sprendimų priklausys, ar mes turėsime rezervų uždengti tą būsimą duobę viešaisiais pinigais, nes dalis privačių pinigų jau išėjo į rinką, bet dabar – didžiulis egzaminas.
Tad viena iš mano minčių: reikia siekti visais įmanomais būdais turėti perteklinį biudžeto balansą šiais metais ir, ko gero, kitais. Tam, kad 2028–2029 metais nepanirtume žemiau 3 proc. deficito“, – aiškina Ž. Mauricas.
Jo vertinimu, po poros metų valstybės biudžeto deficitas gali siekti 5 ar 7 proc.
„Kaip minėjau, gali būti, kad prireiks diržų veržimosi. Ir čia dabar egzaminas – dalis gyventojų išlaikė, dalis gal nelabai, paskubėjo (su pensijų fondų pinigais – red.).
Bet Vyriausybė gali arba susiimti ir kažkiek sušvelninti tą būsimą ciklą, arba eiti „po manęs nors ir tvanas“ logika, ir tiesiog iki rinkimų išleisti pinigus, palikti didžiulę duobę“, – sako Ž. Mauricas.
Tačiau jis pripažino, kad vyriausybėms retai sekasi mąstyti ilgiau negu apie vieną kadenciją.
Dabar kamuolys perduodamas į Vyriausybės rankas.
Žygimantas Mauricas
„Didžiausias egzaminas yra Vyriausybei, jiems reikėtų kažkaip pagalvoti truputį ilgiau, negu vieną kadenciją. Klausimas, ar tą darys. Dažniausiai nedaro“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Vis dėlto jis nekalba apie labai niūrų ekonomikos scenarijų, nes ir šalies ūkio bei verslo situacija yra kitokia nei prieš 20 metų.
„Mes jau stipresni (…), bet Lietuvai gali tekti kurį laiką pagyventi tokioje žemos infliacijos ir pakankamai žemo augimo laikotarpiu“, – teigia pašnekovas.
Nuomotis ar pirkti?
Ž. Maurico teigimu, jeigu jau žmonės atsiima pinigus iš antrosios pakopos pensijų fondų, bent jau neturėtų skubėti jų išleisti.
„Raginčiau žmones, kad ir ką nuspręsite, neskubėti išleisti pinigų 2026–2027 metais“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak jo, sudėtinių palūkanų efektas gali lemti solidų sutaupymą bėgant metams, o nieko neinvestuojant tenka patirti infliacijos įtaką: „infliacija suvalgo pinigų vertę, turi investuoti, sukti tuos pinigus“.
Reikia investuoti į NT, tada didesnė motyvacija ginti šalį.
Žygimantas Mauricas
„Reikia investuoti pinigus. Visi to vis tiek nedarys, bet reikia įdarbinti, investuoti ir po 20 metų pasieki visišką finansinę laisvę. Čia jau sunkiai (įmanoma – red.), kad nepasiektų“, – sako jis.
Paklaustas, kiek gi atsidėti pajamų per mėnesį taupant ar investuojant, jis mano, kad tai galėtų būti 20 proc.
„Realiai aš padariau tokį „Excelį“ (skaičiuoklės lentelę – red.). Vienas žmogus uždirba – imu vidurkį – 1,5 tūkst. eurų, 20 metų viską uždirba ir išleidžia, uždirba, išleidžia. Tai jis po 20 metų turi nulį (atlyginimas padidėja, bet tik infliacijos lygiu, perkamoji galia nesikeičia – red.). Tas, kuris 20 proc. atsideda, jis jau po 12 metų daugiau gali išleisti negu tas, kuris viską išleidžia“, – sako Ž. Mauricas.
Bet jis pažymi, kad skaičiai gali skirtis nuo prielaidų, kur investuojama ir kaip.
Pasak Ž. Maurico, dalis jaunimo dabar nusiteikę nuomotis, tačiau ilgainiui gali pralošti. Anot ekonomisto, paskolos įmoka bus stabilesnė nei nuomos kaina, kuri augs.
Raginčiau žmones, kad ir ką nuspręsite, neskubėti išleisti pinigų 2026–2027 metais.
Žygimantas Mauricas
„Reikia investuoti į NT, tada didesnė motyvacija ginti šalį. Buvo toks žemėlapis, kiek žmonių pasiryžę ginti savo šalį. Labai didelė koreliacija su tuo, kiek žmonių turi nuosavą turtą (…). Jeigu nuomojasi, tai „viso gero“: išvažiuoja ir viskas. Jaunime, pirkite butą, investuokite ir jeigu kažkas lįs čia su savo dronais ar kažkuo, reikia duoti atgal“, – ragina ekonomistas.
Jo teigimu, lietuviai jau pakankamai dirba, tad dabar metas, kad pinigai pradėtų dirbti jiems.
„Jau esame priaugę prie to lygio. Kiek galime patys dirbti? Turi už mus dirbti kiti, tai yra, investavimas“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Pateikta informacija nėra rekomendacija investuoti į konkrečias finansines priemones. Imantis investavimo sprendimų svarbu įsivertinti finansinę riziką, taikomus paslaugų mokesčius bei kitas aplinkybes.