Į „Delfi Būsto“ redakciją kreipėsi Lietuvą grįžusi po daugiau nei dvylikos metų gyvenimo užsienyje grįžusi Vesta, baigianti statyti namą Molėtų rajone. Jos teigimu, realybė Lietuvos statybų sektoriuje ją gerokai nustebino.
„Situacija statybų sektoriuje Lietuvoje yra katastrofiška. Rasti normalių meistrų – tai kaip loterijoje laimėti“, – pasakoja ji, pridurdama, kad didžiausia problema yra ne tik prasta darbų kokybė, bet ir nesąžiningas elgesys.
„Baisiausia, kad tarp jų yra krūva vagių ir sukčių. O ypač, kai užsakovė yra moteris, kai kuriems tai atrodo lengvas grobis“, – teigia ji.
Pasiūlė kreiptis į medikus
Statybų pradžioje moteris ieškojo pastolių nuomos ir taip susipažino su vietos meistru Irmantu, kuris pasiūlė ir savo statybos paslaugas. Buvo sutarta dėl fasado darbų kainos ir terminų, tačiau užsakovei išvykus į užsienį darbai buvo atlikti jai nedalyvaujant.
Iš pradžių viskas atrodė sklandu, tačiau grįžus situacija greitai pasikeitė: „Praėjus vos kelioms savaitėms fasadas pradėjo trūkinėti, luptis ir kristi gabalais“, – prisimena ji. Bandant aiškintis, susidūrė su, jos teigimu, agresyvia reakcija.
„Man buvo pasakyta, kad jei tai laikau broku, man blogai su psichika ir turėčiau kreiptis ne į meistrą, o į gydytojus“, – pasakoja ji.
Pradėjo reikalauti daugiau pinigų
Situacija dar labiau paaštrėjo, kai meistras, nepaisant, kad su juo buvo atsiskaityta, pradėjo reikalauti papildomų sumų ir inicijavo teisinį ginčą, teigdamas, kad jam nebuvo sumokėta. Taip prasidėjo ilgas teismo procesas, kurio metu į paviršių iškilo ne tik darbų kokybės problemos, bet ir galimi nesąžiningo elgesio atvejai.
Teismo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad darbai atlikti itin prastos kokybės, naudojant netinkamas arba pasenusias medžiagas, trūko tvirtinimo elementų, o dalis konstrukcijų buvo įrengtos pažeidžiant technologinius reikalavimus. Situaciją vertinusi statybos ekspertė akcentavo, kad pažeidimai buvo esminiai ir paveikė visą konstrukcijos patikimumą.
„Tokio tipo defektai nėra kosmetiniai. Kai matome netinkamai suklijuotas ar neužsandarintas fasado sistemas, tai reiškia, kad visa konstrukcija neveikia taip, kaip turi veikti. Tokiu atveju kalbame ne apie smulkius pataisymus, o apie būtinybę iš esmės perstatyti visą fasadą“, – teigė ekspertė, vertinusi objektą teismo pavedimu.
Pasak Vesta, bylos metu taip pat paaiškėjo, kad dalis medžiagų galėjo būti panaudotos ne pagal paskirtį, o tvirtinimo elementų kiekiai neatitiko užsakovės įsigytų kiekių. Be to, liudytojai nurodė, kad darbai buvo atliekami aplaidžiai, o dalis sprendimų priimami ignoruojant technologinius reikalavimus.
Atmet meistro ieškinį
Pats meistras teisme bandė ginti savo poziciją įvairiais paaiškinimais, kurie, anot ekspertų, nebuvo pagrįsti technine logika. Tačiau lemiamu momentu tapo ir kiti įrodymai, įskaitant pokalbių įrašus, kuriuose buvo aiškiai aptartos sutartos kainos bei darbų apimtys.
Vesta pasakoja, kad po dvejus metus trukusio proceso teismas visiškai atmetė meistro ieškinį ir priteisė jam padengti broko taisymo išlaidas, bylinėjimosi kaštus bei procesines palūkanas.
„Galutinė suma siekė beveik 38 tūkst. eurų, o su papildomomis išlaidomis nuostoliai priartėjo prie 40 tūkst. eurų“, – sakė Vesta.
Svarbūs rašytiniai įrodymai
Teisininkė, advokatė Gintarė Bernotė pabrėžia, kad dauguma tokių ginčų iš esmės sprendžiasi dar iki teismo – ir dažniausiai lemia ne emocijos, o tai, ar žmonės turi rašytinius įrodymus.
„Turėti rašytinę rangos sutartį labai svarbu, nes joje tiksliai apibrėžiama, kokie konkretūs darbai turi būti atlikti, kokios medžiagos naudojamos, kokia kaina ir terminai. Sutartyje neretai numatoma ir šalių atsakomybė. Neturint sutarties, ginčo atveju reikia įrodinėti net patį susitarimo faktą, o tai labai apsunkina teisių gynimą“, – aiškina advokatė.
Jos teigimu, ne mažiau svarbu yra tai, kad sutartis nebūtų tik formalumas. Ji turi atitikti realią situaciją, o ne būti standartinis šablonas, kuris realybėje nieko neapibrėžia.
„Svarbu ne tik turėti sutartį, bet ir ją suprasti. Ji turi būti aiški ir atitikti faktinius susitarimus. Kitaip iš jos gali būti mažai naudos“, – pabrėžia G. Bernotė.
Tokie atvejai nėra beviltiški
Kalbėdama apie situacijas, kai darbai atliekami be jokios rašytinės sutarties, advokatė sako, kad tokie atvejai nėra beviltiški, tačiau tampa gerokai sudėtingesni.
„Įstatymai nedraudžia sudaryti žodinių rangos sutarčių, todėl ir tokiais atvejais teisių gynyba yra įmanoma. Tačiau tada viskas remiasi įrodymams – reikia įrodyti, kad susitarimas tikrai buvo ir kokios buvo jo sąlygos“, – teigia ji.
Pasak advokatės, tokiais atvejais svarbiausi tampa bet kokie netiesioginiai įrodymai: susirašinėjimai, bankiniai pavedimai, liudytojai ar net sąskaitos.
Vertindama, kokie sutarties punktai yra kritiškai svarbūs, advokatė akcentuoja, kad didžiausios problemos kyla tada, kai neapibrėžiami esminiai darbų elementai.
„Labai svarbu aiškiai nurodyti darbų apimtį, technologiją, medžiagas ir kokybės reikalavimus. Taip pat būtina aptarti kainą, atsiskaitymo tvarką, terminus, tarpinius mokėjimus. Ne mažiau svarbu – atsakomybė už vėlavimą ir broką, taip pat darbų priėmimo procedūra“, – sako ji.