„Vasarą darbuotojų noras atostogauti natūraliai išauga, todėl poilsio planus verta apgalvoti kuo anksčiau. Iš anksto suplanuotos atostogos leidžia lengviau suderinti komandos poreikius, užtikrinti darbų tęstinumą ir patiems ramiai laukti poilsio.
Tuo metu paskutinės minutės sprendimai gal ir patrauklūs ieškant pigių kelionių, tačiau gali sukelti papildomų iššūkių tiek pačiam darbuotojui, tiek jo vadovui“, – pasakoja Eglė Staniulionė, „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė.
Tartis iš anksto
Galvojant apie atostogas, pataria ekspertė, pirmiausia pasitikrinti, kokia įmonės vidinė tvarka dėl atostogų trukmės, planavimo bei kitų aspektų.
„Darbo kodeksas numato, kad darbdaviai turi parengti kasmetinių atostogų planus, yra aiškiai aprašyta, kuriems darbuotojams suteikiama pirmenybė rinktis poilsio dienas ir pan.
Vis dėlto, matome, kad Lietuvoje darbdaviai yra gerokai lankstesni nei to reikalauja teisės aktai.
Tad planuojant atostogas galima tikėtis ir palankesnio sprendimo tiek dėl atostogų trukmės, tiek dėl atostogų prašymo pateikimo termino“, – sako skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė E. Staniulionė.
Atostogoms galima naudoti ne tik už dirbtą laiką sukauptas, bet ir darbdavio skiriamas papildomas atostogų dienas.
Planuojant ilgesnes nei 2 savaičių trukmės atostogas, rekomenduojama apie tai pradėti kalbėtis su vadovais bei kolegomis gerokai iš anksto.
Kuo anksčiau bus informuoti kolegos, tuo, tikėtina, atostogų periodui bus geriau pasiruošta.
„Jei vadovui pranešite, kad norite nuo rytojaus išvykti mėnesiui, greičiausiai jis tokio atostogų prašymo negalės patvirtinti. Planuojant itin ilgas atostogas, būtų gerai jau metų pradžioje apie savo planus informuoti ir darbdavį bei kolegas.
Net jei sprendimas atostogauti buvo priimtas ekspromtu paskutinę minutę, reikėtų iš karto aptarti su tiesioginiu vadovu, ar yra reikalingas pavadavimas atostogų metu ir kaip bus užtikrinamas darbų tęstinumas“, – komentuoja „Bitės“ ekspertė.
Atostogų suteikimo pirmumo eilė
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad kasmetinių atostogų suteikimo eilė darbovietėje sudaroma, atsižvelgiant į šių darbuotojų pageidavimus (prioriteto tvarka):
-
nėščios darbuotojos ir darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki trejų metų;
-
darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų;
-
darbuotojai, auginantys du ir daugiau vaikų;
-
darbuotojai, paskutiniais kalendoriniais metais atostogavę mažiau negu dešimt darbo dienų;
-
darbuotojai, turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų už praėjusius darbo metus.
Nepaisant to, kad atostogos suteikiamos šalių susitarimu, yra išimčių.
Darbdavys privalo tenkinti darbuotojų prašymus suteikti kasmetines atostogas:
-
nėščioms darbuotojoms prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų;
-
darbuotojams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų;
-
darbuotojams, kurie mokosi nenutraukdami darbo, derindami kasmetines atostogas prie egzaminų, įskaitų laikymo, diplominio (bakalauro, magistro) darbo rengimo, laboratorinių darbų ir konsultacijų laiko;
-
darbuotojams, slaugantiems sergančius šeimos narius ir neįgaliuosius, taip pat asmenims, sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, esant sveikatos priežiūros įstaigos rekomendacijai, ir asmenims, kurių prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jų sveikatos būklę.
Susitarti pavadavimą
Nuo darbuotojo pavadavimo būtinybės priklauso ir tolesni scenarijai. Jei darbuotojo atostogų metu darbai negali nutrūkti, būtina iš karto sutarti, kas atostogaujantį pavaduos – kolegos ar komandos vadovas.
„Labai svarbu tvarkingai perduoti darbus ir reikiamą informaciją, kad pavaduojantis kolega žinotų, ko gali tikėtis, taip pat, kaip elgtis ir kur kreiptis pagalbos ištikus netikėtai situacijai. Tikrai nėra sveikintinas pavyzdys, kai darbuotojas išeina atostogų ir peradresuoja laiškus bei skambučius kolegai, apie tai jo neįspėjęs.
Juo labiau, kad nesuderinus pavadavimo aspektų, sunku tikėtis, kad atsakingu paliktas asmuo galės kokybiškai atlikti jam patikėtus darbus bei užduotis“, – pabrėžia skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ atstovė E. Staniulionė.
Jei išeinant atostogų nėra kam palikti darbų, taip pat reikėtų su tiesioginiu vadovu aptarti, kurios užduotys bus atliktos iki sutarto poilsio, o kas bus tęsiama tik jau grįžus.
Visai neatostogauti nėra išeitis – nepanaudojus sukauptų atostogų per trejus metus galima jų netekti, perspėja personalo ekspertė.