Pasak medikų, viena didžiausių problemų – nesugebėjimas vartoti vaistus taip, kaip paskyrė gydytojas. Nustatyta, kad net 57,4 proc. pacientų po 1 metų nebesilaiko gydymo režimo.
„Atsikeliu ryte, pasimatuoju kraujospūdį – jis beveik geras, tai ir einu į darbą, – apie pacientų polinkį savo nuožiūra nevartoti vaistų pasakoja VUL Santaros Klinikos Prevencinės kardiologijos skyriaus vedėja, gydytoja kardiologė prof. Jolanta Badarienė. – Vaistai nėra geriami pagal kraujospūdį. Gydytojas paskyrė ir vaistai turi būti geriami vieną kartą per dieną, nepriklausomai nuo išsimatuoto kraujospūdžio.“
Net 54 proc. 30–79 metų amžiaus Lietuvos gyventojų turi padidėjusį kraujospūdį.
„Deja, skaičiai nedžiugina“, – sako Lietuvos Hipertenzijos draugijos prezidentas prof. Marius Miglinas. Daugiau nei pusė žmonių turi hipertenziją, bet labai daug to nežino.“
Dažnai simptomų nėra ir dėl to, kad organizmas prisitaiko prie palaipsniui didėjančio kraujospūdžio. Tiesa, kartais žmonėms pasireiškia galvos svaigimas ir mirgėjimas akyse.
„Hipertenzija vadinama tyliąja žudike, nes ji retai praneša apie save. Būna, man pacientas sako: daktare, aš nieko nejaučiu! Kodėl turiu gydyti savo kraujospūdį? Tada aš jam sakau: jūs neturite Dievo duotos dovanos“, – pasakoja J. Badarienė.
Kaip teisingai pasimatuoti kraujospūdį?
Hipertenzija – neišgydoma liga, bet ją galima suvaldyti. Tuomet ženkliai sumažės rizika, kad ištiks insultas, miokardo infarktas ar išsivystys širdies nepakankamumas.
„Šita liga lieka, kartais aš ją pavadinu paciento drauge. Bet ją galima valdyti. Kaip ir cukrinį diabetą – jei liga gerai kontroliuojama, ji visiškai nepaveikia gyvenimo trukmės“, – akcentuoja J. Badarienė.
Kardiologė sako, jog pirmiausia svarbu žinoti savo kraujospūdžio rodmenis. Ji pabrėžia, kaip teisingai pasimatuoti kraujospūdį namie.
„Reikia matuoti pailsėjus – ne iš darbo atbėgus. Patariu ryte atsikėlus iš lovos skirti 5 minutes nusiraminimui ir tada pasimatuoti kraujospūdį“, – pasakoja J. Badarienė.
Net moksliniais tyrimais įrodyta, kad matuojant kraujospūdį gydytojo kabinete, jis būna aukštesnis. Šis efektas vadinamas „baltų chalatų baime“. Todėl medikai ir pataria kraujospūdį tikrintis patiems namie, be streso.
Svarbūs – ne tik vaistai. Vartoti mažiau druskos, daugiau judėti, vengti nutukimo, streso ir gerai išsimiegoti – pamatinės kraujospūdžio kontrolės taisyklės.
Nesupranta, kad hipertenzija yra liga
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje kviečiami sudalyvauti 40–60 m. amžiaus vyrai ir moterys, kurie neturi jokių diagnozuotų kraujotakos sistemos būklių.
„Norime ištirti dėl gana paprastų rizikos veiksnių – padidėjusio kraujospūdžio, dislipidemijos, vertiname gliukozės sutrikimus. Labai kviečiu visus pasinaudoti šia programa“, – sako J. Badarienė.
Pasak jos, patikra padeda anksti identifikuoti sveikatai kylančias rizikas, imtis veiksmų ir išvengti gyvybei pavojingų sveikatos sutrikimų.
Paradoksas – Lietuva turi bene geriausią prevencijos programą Europoje, tačiau per 20 metų nepavyksta suvaldyti kraujotakos sistemos ligų.
„Yra ir vaistai, už kuriuos mokėti nereikia. O sukontroliuoti kraujospūdį sekasi sunkiau, nei kaimyninėse valstybėse“, – pastebi M. Miglinas.
Pasak jo, priežasčių gali būti įvairių. Antai medikams nepavyksta skirti pakankamai laiko ir jėgų paciento būklės sekimui. Per 15 minučių konsultaciją ir šeimos gydytojai nespėja išaiškinti, kaip ir kodėl reikia vartoti vaistus.
„Kitas momentas – pacientai galvoja, kad hipertenzija nėra liga. Jiems atrodo, kad pabus padidėjęs kraujospūdis ir praeis“, – pasakoja M. Miglinas.
Pasirašytas susitarimas
Lietuvoje pristatoma nacionalinė iniciatyva „Misija 75/2028“, kurios tikslas – iš esmės pagerinti arterinės hipertenzijos kontrolę ir sumažinti su ja susijusių ligų bei mirčių skaičių.
Kardiologų ir kitų gydytojų misija – kad iki 2028 m. savo kraujospūdį tinkamai valdytų bent 75 proc. arterine hipertenzija sergančių gyventojų, t.y. kad jų kraujospūdis būtų žemiau 140/90 mmHg.
Lietuvos Kardiologų draugijos prezidentas prof. Tomas Lapinskas pabrėžia, kad susitarimą drauge siekti šio tikslo pasirašė ne tik gydytojai specialistai, bet ir šeimos gydytojai, slaugytojai, vaistininkai, pacientų organizacijos.
Prie iniciatyvos prisideda ir sveikatos priežiūros įstaigos. Vilniaus Šeškinės poliklinikos direktorius Mindaugas Sinkevičius sako, kad įstaigoje registruota apie 20 tūkst. hipertenzija sergančių pacientų. Nustatyta, kad tik 60 proc. jų pasiekia padidėjusio kraujospūdžio suvaldymo rodiklius.
„Pirmiausia, įsivertinome duomenis. Tai leido priskirti atsakomybes tiek šeimos gydytojams, tiek slaugytojams, įtraukiant atvejo vadybininką. Tai bus ilgas kelias, bet tikimės, kad turėsime geresnius rezultatus ir padėsime savo pacientams“, – sako M. Sinkevičius.