Tėvai svarsto, kad beliko sulaukti tik didesnės nelaimės, o pastarųjų savaičių įvykiai įrodo, jog toks scenarijus realus.
Pasak su portalu Lrytas kalbėjusių jurbarkiečių, iš mokyklos vadovybės tėvai realios pagalbos taip ir nesulaukia – mokiniui keičiamos padėjėjos, organizuojami susirinkimai, bet situacija nesikeičia. Tėvai pabrėžia – jei smurtas klasėje ir toliau nesiliaus, jie visi savo vaikus perkels į kitą mokyklą. Vieną protesto akciją šie jau suorganizavo.
„Paprasčiausiai stovime ant rizikos“, – neslėpė vieno iš mokinių tėtis.
Tiek mokykla, tiek savivaldybė dėl jautrių nepilnamečių duomenų konkrečios situacijos nekomentuoja, bet pabrėžia – saugios aplinkos mokyklose užtikrinimas ir pagalba dabar yra neabejotini prioritetai.
„Artimiausiu metu šie klausimai papildomai bus aptariami kartu su Jurbarko rajono policijos komisariato atstovais“, – nurodė Jurbarko rajono savivaldybė.
Kad kažkas negerai, pastebėjo jau po kelių mėnesių
Su portalu Lrytas kalbėjęs vienas jurbarkietis pasakojo, kad rugsėjį, kai jo vaikas atėjo į pirmą klasę, viskas iš pradžių atrodė gerai, problemų nekilo. Tačiau po kurio laiko tėvai pradėjo pastebėti, kad sūnus elgiasi keistai, vartoja žodžius, kurių iki tol nėra sakęs.
Vos po dviejų mėnesių mokykloje pirmokas į namus atsinešė labai aštrių keiksmažodžių – juos išsakė savo broliui.
„Sako: p***re, aš tave užmušiu, karvapilvi! Aš tokių specifinių žodžių kaip karvapilvis net nebuvau girdėjęs. Iš karto kilo įtarimas, kad turbūt vaikai iš darželių parsinešė, ir tada labai ypatingo dėmesio nekreipiau“, – pasakojo vyras.
Visgi vėliau vaikas pradėjo skųstis, kad nenori eiti į mokyklą, nors konkrečiai taip ir neįvardijo, dėl ko.
„Vėliau minėjo, kad auklėtoja ar padėjėja šaukia, bijau eiti į mokyklą. Bet aš vis nesuprasdavau. Paskui pradėjau lįsti giliau, kad yra vaikas, prie kurio stovi padėjėja – kodėl jam padeda, o man niekas nepadeda mokykloje.
Ir po truputį jis pradėjo akcentuoti tą darbuotoją, kuri nuolat stovi prie vieno vaiko“, – dėstė jurbarkietis.
Galiausiai tarpusavyje pasišnekėjo ir patys tėvai, tad pradėjo aiškėti daugiau aplinkybių – kad klasėje yra vaikas, kuris stumdosi, spjaudosi. Tėvai sužinojo, kad tai yra mokinys, turintis specialiųjų ugdymosi poreikių.
„Mes klasėje juos turime du, bet kitam vaikui jokių pastabų neturime. Būna ten tokių lengvų nukrypimų, kur susistumdo tie vaikai, bet kadangi mes esame šiuolaikiški tėvai, kažkaip viską suprantame ir susitaikome su tuo.
Paskui buvo vienas susirinkimas, ir aš pamačiau, kad mokinio padėjėja turi užrašus. Paprašiau juos nusifotografuoti, tai ten bet kuriam tėvui ar mamai plaukai pasišiauštų. Ten buvo kiekvienos dienos konspektavimas apie vaiko elgesį“, – pasakojo tėtis.
Tarp užrašų – ir riebūs keiksmažodžiai, ir kiti nederami veiksmai.
„Pasiėmęs liniuotę prie kaklo jis imituoja, kad nupjaus galvą. Tada padėjėjai atviru tekstu sako: aš tau nupjausiu galvą ir išmesiu į šiukšlinę“, – pavyzdį prisiminė pašnekovas.
Tiesa, pasak vieno iš pirmokų tėvo, su mokyklos vadovybe kontaktas tikrai buvo – po pirmojo susirinkimo konkrečiam mokiniui buvo paskirta atskira padėjėja, kadangi iš pradžių viena padėjėja buvo skirta abiem specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams. Bet situacija negerėjo.
Buvo nutikęs ir toks incidentas, kad moksleivis vienai mergaitei su žirklėmis bandė durti į pilvą.
„Bet kadangi tai yra mokinio žirklutės, buku galu, tai reiškia, kad neįdūrė. Tai visi čia džiaugėmės, kad neįdūrė“, – liūdnai ironizavo tėtis.
Po kelių mėnesių mokinys su pieštuku ar tušinuku vienam bendraklasiui dūrė ir į kaklą.
„Dar po mūsų susirinkimo buvo vadovybės pasiųstas žmogus patikrinti klasėje tvarkos. Bet tvarką tikrino tada, kai to mokinio mokykloje nebuvo. Juokingai atrodo. Mokytoja dėsto pamoką, o jie atsiunčia žmogų patikrinti klasės klimatą, kai to berniuko nėra.
Vieną dieną beveik visa klasė nebuvo mokykloje, buvo tik du vaikai iš 18-kos, tai irgi atėjo darbuotojas tikrinti klasės, bet kadangi vaikų nebuvo, turbūt ir išėjo. Darėme tokią įspėjamąją akciją, boikotavome pamokas, kad vadovybė tikrai susižiūrėtų ir pasigalvotų“, – nurodė jurbarkietis.
Vyras neslepia – jei taip reikės gyventi ir toliau, tėvai svarsto ir apie patį drastiškiausią sprendimą.
„Mes, tėvai, galvojame, kad mėnesis telikęs tų mokslų, kažkaip iškęsime, galbūt nieko tokio ir neįvyks. Bet kitais metais rezonansas gali būti toks, kad mes rasime mokyklą, konkrečiai važiuosiu pasišnekėti su kitos mokyklos direktoriumi, ir mes visa klasė šimtu procentų kelsimės į kitą mokyklą. O kiekviena mokykla norės pasiimti visą klasę“, – aiškino jis.
Antroje, trečioje klasėje, tęsė pašnekovas, juk gali būti dar sunkiau – jei vaikas jau dabar yra agresyvus, vėliau jis turės dar daugiau jėgos.
„Paprasčiausiai stovime ant rizikos“, – pripažino vieno iš mokinių tėvas, pridūręs, kad jei vaikams vieną dieną kas nors nutiks, tėvai ateis su tokiais teisiniais ieškiniais, kad mokykla tos finansinės naštos tiesiog nepaneš.
Vieno iš klasės mokinių mama tikino, kad nerimą bendruomenei kelia dar ir tai, kad mokykloje, kuri turėtų būti mokslo įstaiga, paties mokymosi tokiu atveju jau lieka mažai.
„Įsivaizduokite, vaikui užeina kažkoks niuansas, jį paima, veda iš klasės, išblaško visą klasę, dar geros penkios minutės, kol jis vėl susikaupia. Tai nukenčia vaikų mokslų kokybė – iš karto“, – kalbėjo ji.
„Atnešė ant jo stalo kažkokį stendą, įsivaizduokite – kaip tokį garduką uždeda, kad jis susikoncentruotų. Tiems vaikams įdomu, kas čia per stendas, visi sukasi, žiūri, kad apdengtas vaikas. Tokios nesąmonės, kad nežinau“, – stebėjosi mama.
Tiesa, klasės mokytojai tėvai negaili pagyrų – sako, kad jos kompetencijomis neabejoja, todėl labiausiai gaila būtų palikti gerą pedagogę.
„Net nesinori vien dėl mokytojos eiti į kažkokią kitą mokyklą, vaikui ji patinka, viskas su ja yra gerai. Bet po pirmojo skundo mokytoją išsiuntė kelti kvalifikacijos – visai į lankas, į šonus einama“, – piktinosi viena iš mamų.
Po tėvų skundų, tęsė ji, mokyklos koridoriuje taip pat atsirado papildomas darbuotojas, ko anksčiau nebuvo, dabar smurtaujančiam mokiniui taip pat pakeista ir padėjėja.
„Ir vakar mama nueina pasiimti savo mergaitės, ir ta padėjėja sako: bet aš nežinau, kur čia ta problema? Vaikas auksinis – labai geras berniukas….
Ta mama net įsikabino į palangę – neturėjo ką pasakyti“, – pasakojo moteris.
Bendruomenė nežinioje – tikino, jog neaišku, kada ta bomba gali sprogti, o pasekmės gali būti labai liūdnos.
„Ir ką tada mokykla sakys?“ – klausė pašnekovė.
Smurtas klasėje jau praktiškai tapo norma
Nors mokinių tėvai tikina suprantantys visų vaikų integracijos svarbą, supratingumo sako norintys ir patys.
„Vilką įmeta į avių būrį ir sako avelei – žiūrėkit, koks vilkas geras, nesvarbu, kad jo dantys labai dideli ir šviečia, bet jūs prisiderinkit prie vilko. Vilkas daro ką nori, o avelės tyli, nes tokia sistema“, – palygino Lrytas kalbintas jurbarkietis.
Tėvai su visais turimais įrodymais taip pat kreipėsi į vaiko teisių specialistus bei į savivaldybės Švietimo skyrių – šis esą persiuntė skundą mokyklai, kad ši padarytų tyrimą ir išspręstų problemą.
„Bet man atrodo, kad Švietimo skyrius turėjo sudaryti kažkokią savo komisiją, patys tirti. Tai aš skundžiu mokyklą, mokykla viską gauna ant padėkliuko ir jūs ten biškį susitvarkykit patys“, – stebėjosi vienas iš tėvų.
Tiesa, situaciją ypač komplikuoja ir tai, kad abu galimo smurtautojo tėvai patys turi regos negalią, namuose turi tik vieną padėjėją.
Ar sulauks klasės bendruomenė realesnės pagalbos, kol kas neaišku.
„Dabar kuo daugiau tų tarnybų, tuo daugiau niekas nieko nesupranta ir atsakomybę mėto kaip karštą bulvę.
O jeigu atsirandi toks vienas iniciatorius, pradedi kažką krutinti, pradeda į tave žiūrėti kaip į kokį durnių“, – nusivylimo neslėpė pašnekovas.
Dar vieno vaiko mama portalui Lrytas pasakojo, kad galimas smurtautojas klasėje sėdėjo šalia jos dukros, ir atsisukęs vis gadindavo jos daiktus, penalu trankydavo jai galvą.
„Atrodo, menkos situacijos, bet viskas priėjo iki to, kad vaikas jau į mokyklą nebenorėjo eiti.
Darėme susirinkimus jau nuo spalio pradžios, bet išlenda vis naujų nutikimų, naujų įvykių. O mokykla teigia, kad vaikas geras ir yra blogesnių situacijų“, – pasakojo moteris.
Ji, kaip ir kiti tėvai, svarsto vaiką galiausiai pervesti į kitą mokyklą.
„Kadangi visi tėvai esame labai susibendravę, nenorime išsiskirti, tikrai turime ir labai gerą mokytoją. Nelabai kas nori palikti mokyklą, būtų gaila, bet kitos išeities kaip ir nelabai yra, nes mokykla suinteresuota išsaugoti tą vieną vaiką, o ne visą klasę“, – kalbėjo mama.
Pasak jos, smurtas klasėje jau praktiškai tapęs norma.
„Bet, mūsų nuomone, vaikams tai neturėtų būti normalus dalykas, kai vaikai badomi, gąsdinami“, – aiškino jurbarkietė.
Ji tikino, kad teisiškai be jokios priežasties neleisti vaikų į mokyklą tėvai irgi negali, todėl savotiškai yra tapę „sistemos įkaitais“.
Išskyrė mokyklos prioritetus ir padėjo ragelį
Portalas Lrytas dar antradienio vidurdienį susisiekė su mokyklos vadove – ji patikino, jog apie šį atvejį daugiau galės papasakoti vaiko gerovės komisijos pirmininkė, situaciją taip pat plačiau pažadėjo pakomentuoti ir pati.
Tačiau dar kartą susisiekti su direktore pavyko jau tik pavakarę, o argumentuodama jautriais duomenimis situaciją ji visgi įvertino abstrakčiai.
„Mokykloje ypatingas dėmesys yra skiriamas prevencijai, savalaikiam reagavimui ir saugios ugdymosi aplinkos užtikrinimui, o kylančios sudėtingos mokinių elgesio situacijos analizuojamos kartu su steigėju, pagalbos mokiniui specialistais, mokinių tėvais, globėjais-rūpintojais ir, žinoma, atsakingomis institucijomis“, – komentavo ugdymo įstaigos vadovė.
Pasak direktorės, kiekvienu atveju mokykloje sudaromas konkretus veiksmų planas pagal galiojančias tvarkas.
„Yra taikomos pagalbos ir organizacinės priemonės, jos yra nuolat peržiūrimos, vertinamas jų veiksmingumas, o esant poreikiui mes koreguojame pagal konkrečios klasės bendruomenės poreikius.
Mūsų progimnazijos prioritetas – saugios aplinkos ir savalaikės pagalbos užtikrinimas bendruomenei.
O dėl nepilnamečių mokinių interesų apsaugos informacija apie konkrečius atvejus neteikiama“, – nurodė mokyklos vadovė.
Bandant jai užduoti papildomų klausimų, direktorė pokalbį telefonu nutraukė.
Sureagavo savivaldybė
Portalas Lrytas dėl situacijos vienoje iš pirmokų klasių kreipėsi ir į Jurbarko rajono savivaldybę. Konkrečiai šio atvejo neįvertino ir ji.
Atsiųstame komentare teigiama, kad savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius nuolat bendradarbiauja su rajono ugdymo įstaigomis, o po Lietuvoje padažnėjusių nesaugaus elgesio apraiškų mokyklose taip pat akcentavo, jog ypatingas dėmesys skiriamas prevencijai, savalaikiam reagavimui ir saugios ugdymo aplinkos užtikrinimui.
„Mokyklų bendruomenėse kylančios sudėtingos elgesio situacijos analizuojamos kartu su mokyklų administracijomis, švietimo pagalbos specialistais, mokinių tėvais ir atsakingomis institucijomis, vykdomas konkretus veiksmų planas pagal galiojančias smurto prevencijos ir krizių valdymo tvarkas.
Taikomos pagalbos ir organizacinės priemonės yra nuolat peržiūrimos, vertinamas jų veiksmingumas, o esant poreikiui jos koreguojamos ir stiprinamos pagal konkrečios klasės bendruomenės poreikius.
Siekdamas stiprinti pasirengimą tokioms situacijoms, Švietimo, kultūros ir sporto skyrius organizavo rajono mokyklų vadovų pasitarimą dėl smurtinio ir nesaugaus elgesio atvejų valdymo, veikimo algoritmų peržiūros ir prevencinių priemonių stiprinimo. Mokyklų vadovus konsultavo Jurbarko švietimo centro Pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai“, – nurodė savivaldybės atstovai.
Artimiausiu metu, pabrėžiama savivaldybės komentare, šie klausimai papildomai bus aptariami kartu su Jurbarko rajono policijos komisariato atstovais.
„Visais atvejais prioritetas yra mokinių ir darbuotojų saugumas, emocinė gerovė bei savalaikės pagalbos užtikrinimas.
Dėl nepilnamečių vaikų interesų apsaugos detalesnė informacija apie konkrečius mokinius ar individualiai taikomas priemones nėra teikiama“, – informavo Jurbarko rajono savivaldybė.