„Tai yra mūsų sprendimas, priimtas VGT tam, kad mes padėtume amerikiečiams arba Jungtinės Karalystės- Prancūzijos misijai. Kol kas nesame tiksliai apsisprendę, kurioje misijoje dalyvausime, kad būtų užtikrinta saugi laivyba Hormuzo sąsiauryje. Hormuzo sąsiauris jau savaime yra didelė vertybė, nes per jį eina didelė dalis naftos produktų. Tai mes savotiškai prisidedame prie naftos ir dujų sektoriaus kainų mažinimo“, – trečiadienį LRT radijui sakė D. Matulionis.
„Kadangi operaciniame lygmenyje galutinio atsakymo mes dar neturime, mūsų prioritetas yra dalyvauti Amerikos misijoje, mes tą ir indikuojame, bet dar detalių neturime. Mūsų karinė dalis ruošiasi, mūsų kariškiai yra ruošiami ir artimiausiu metu, aš manau, priimsime sprendimą (…). Iš pradžių dar turime sulaukti Vyriausybės teikimo dėl mandato, Seime turi būti pakeistas nutarimas ir papildomai pridėta būtent ši misija – 40 karių, civilių arba krašto apsaugos sistemos darbuotojų Hormuzo sąsiauryje. Tikiuosi, tai neužtruks“, – kalbėjo jis.
Pasak D. Matulionio, Lietuva turi nemenkos patirties išminavimo srityje, tad tikimasi, jog būtent šios srities specialistai galėtų prisidėti prie operacijos Hormuze. Tuo metu dėl to, ar bus siunčiamas ir laivas, sprendimas esą dar nėra priimtas.
„Lietuviai tikrai turi nemažą patirtį išminavimo srityje, laukiama būtent tokių specialistų. Kur mūsų kariai bus dislokuoti, vėlgi priklausys nuo to, kaip ir su kuo mes turėsime tą bendrą misiją“, – aiškino prezidento vyriausiasis patarėjas.
„Šiai dienai dar nekyla klausimas, ar siųsime, ar nesiųsime laivo, bet specialistus, kariškius tikrai pasiruošime iki misijos pradžios“, – teigė jis.
Kaip skelbta, sprendimą pritarti šalies jungimuisi prie tarptautinių pastangų sudaryti sąlygas laisvai laivybai Hormuzo sąsiauryje VGT priėmė pirmadienį. Tiesa, viešai apie vyksiantį posėdį nebuvo skelbta, sprendimas priimtas rašytiniu būdu.
Kaip nurodė Prezidentūra, planuojama į misijas siųsti iki 40 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų. Vyriausybei siūloma nedelsiant inicijuoti atitinkamą Seimo tarptautinių operacijų mandato papildymą.
Kaip Eltai pirmadienį teigė ministrės pirmininkės Ingos Ruginienės patarėjas Ignas Dobrovolskas, VGT sprendimas toliau bus svarstomas Vyriausybėje ir teikiamas Seimui, kuris priims galutinį sprendimą.
Prezidentūra taip pat nurodė, kad Lietuva, atsižvelgdama į JAV poreikius, taip pat yra pasirengusi suteikti logistinę paramą ir leisti naudotis savo karine infrastruktūra.
Apie tai, kad Lietuva gavo Jungtinių Valstijų pasiūlymą prisijungti prie šalių koalicijos, siekiant atnaujinti laivybą Hormuzo sąsiauryje, prezidentas Gitanas Nausėda informavo balandžio pabaigoje.
ELTA primena, kad karinis konfliktas Irane prasidėjo vasario 28 d. JAV ir Izraelio oro smūgiais.
Reaguodama į tai, Islamo Respublikos kariuomenė faktiškai užblokavo Hormuzo sąsiaurį, per kurį paprastai praplaukdavo apie penktadalį pasaulio naftos ir dujų krovinių, o tai sukėlė energijos kainų šuolį visame pasaulyje.
Nors po pirmojo derybų raundo tarp JAV ir Irano sąsiauris buvo atblokuotas, eismas Hormuzo sąsiauryje vėl sustojo – dabar jį blokuoja tiek Teheranas, tiek Vašingtonas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą kritikavo Europos valstybes dėl neva nepakankamo jų įsitraukimo padedant Jungtinėms Valstijoms konflikte su Iranu.