Skirta ir kariuomenei, ir civiliams
Termovizoriai (šiluminiai vaizdo matuokliai) fiksuoja infraraudonąją spinduliuotę (šiluminę spinduliuotę) ir leidžia matyti temperatūrų skirtumus. Kiekvienas objektas, kurio temperatūra yra aukštesnė nei absoliutus nulis, skleidžia elektromagnetines bangas infraraudonojoje srityje, kurias termovizorius užfiksuoja ir paverčia matomu šilumos vaizdu. Paieškos ir gelbėjimo operacijose kuo objektas šiltesnis, tuo daugiau energijos jis skleidžia ir termovizorius parodo temperatūrų skirtumus ieškomas objektas monitoriuje atrodo ryškiau ir kontrastingai „šviečia“ net visiškoje tamsoje ar per netirštus dūmus, rūką. Vis dėlto termovizoriai nefiksuoja matomos šviesos, jie registruoja tik šilumos spinduliuotę.
„Yukon Group“ komunikacijos vadovas Germanas Kavalskis aiškino, kad termoviziniai ir naktinio matymo prietaisai – universalūs įrankiai, kurie padeda žmogui matyti tai, kas plika akimi tamsiu paros metu ar sudėtingomis oro sąlygomis yra nematoma. Pagrindinės sritys, kuriose jie naudojami yra medžioklė, aplinkosauga bei gyvūnų stebėjimas, paieškos ir gelbėjimo operacijos, saugumo tarnybų darbas, karyba bei laisvalaikio pramogoms.
Pasak jo, Lietuvoje termoviziniai ir naktinio matymo prietaisai jau yra naudojami įvairiose srityse, tačiau šių technologijų mastas ir paplitimas mūsų šalyje vis dar mažesnis nei didesnėse užsienio rinkose.
Užsienyje jų panaudojimas yra gerokai platesnis. Pavyzdžiui, JAV ir Kanadoje be medžioklės, plačiai taikomi policijos darbe, infrastruktūros inspekcijoje (elektros linijų priežiūra, pastatų šilumos nuotėkių analizė). Vokietijoje ir Prancūzijoje naudojami civilinėje saugoje, miškų ūkio darbuose, gyvūnų migracijos stebėjimui. Skandinavijos šalyse ypač praverčia žvejybai, laivybai, paieškos ir gelbėjimo operacijoms sudėtingomis klimato sąlygomis.
„Reikia pažymėti, kad civiliams skirti prietaisai dažnai pasižymi didesniu funkcionalumu – jie gali turėti fotografavimo ir vaizdo fiksavimo galimybes, interneto jungtis, vidinę atmintį nuotraukų ar vaizdo įrašų saugojimui. Kariuomenės prioritetas dažniausiai yra patikimumas ir patvarumas, o civiliniams vartotojams reikalingos platesnės funkcijos“, – sakė G. Kavalskis.
Šiandien termoviziniai ir naktinio matymo prietaisai plačiai naudojami tiek profesionalų, tiek mėgėjų. Juos pasitelkia mokslininkai, ekspedicijų ar orientacinių žygių dalyviai. Ir net ūkininkai, verslai bei gyventojai, mat prietaisai naudojami gyvulių apsaugai nuo plėšrūnų, sodybų ar namų/logistikos centrų apsaugai nuo įsilaužimų ar net gaisrų. Tokiu būdu ši technologija tapo universalia priemone – nuo kritiškai svarbių profesionalių užduočių iki kasdienio saugumo užtikrinimo ar laisvalaikio pomėgių.
Naudojama ir sienų apsaugai, ir žmonių paieškai
Termoviziniai prietaisai yra plačiai naudojami įvairių tarnybų bei organizacijų, kurioms pavestos paieškos ar gelbėjimo funkcijos. Jais pasikliauja policija ir pasienio tarnybos – vykdydamos paieškos operacijas bei užtikrindamos sienų kontrolę. Priešgaisrinės gelbėjimo ir kitos specializuotos tarnybos su šia įranga ieško žmonių gaisruose, miškuose ar pasiklydusių keliautojų kalnuose. Jūrinės tarnybos – vykdydamos gelbėjimo operacijas atviroje jūroje ar pakrančių zonoje. Savanoriškos paieškų organizacijos – nevyriausybinės iniciatyvos, aktyviai prisidedančios prie dingusių asmenų paieškų. Gamtos apsaugos institucijos ir gyvūnų rezervatų tarnybos prietaisus pasitelkia laukinių gyvūnų paieškai, stebėsenai ir apsaugai nuo brakonierių.
Skirtingos tarnybos bei profesionalai termovizinę įrangą pasitelkia skirtingiems tikslams. Policija turi įsigijusi termovizinius bei naktinio matymo prietaisus, jie dažniausiai naudojami įvairių objektų stebėjimui, pvz. Kaliningrado tranzito užtikrinimui, taip pat juos naudoja specializuoti kriminalinės policijos padaliniai.
„Vykdant dingusių asmenų paiešką ir vykdant ją miškingose vietovėse, tokia įranga esant galimybei yra naudojama. Paklaustas, kaip padidėja tikimybė dingusį žmogų rasti pasitelkus termovizorių, pašnekovas sakė tikimybių teorijos išvesti neturintis galimybių, bet neabejotinai tamsiu paros metu tokia įranga padeda paieškose“, – sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyresnysis specialistas Tomas Bražėnas.
„Reikia pastebėti, jog į civilinį pasaulį ši technologija atėjo būtent iš karinės industrijos. Kariuomenė juos naudoja stebėjimui ir žvalgybai – nustatyti priešo judėjimą net naktį ar rūke. Navigacijoje jie pasitelkiami judėjimui sudėtingomis sąlygomis be šviesos šaltinių. Termoviziniai prietaisai suteikia tikslumo mūšio lauke šauliams ir snaiperiams. Transporto priemonių vairuotojams padeda užtikrinti saugų judėjimą tamsoje“, – kalbėjo G. Kavalskis.
Lietuvos kariuomenės atstovo teigimu, ji aktyviai naudoja tiek naktinio matymo, tiek termovizinius prietaisus įvairiose veiklose. Šie įrenginiai yra svarbi treniruočių, operacijų, stebėjimo ir paieškos veiklų dalis, leidžianti veikti efektyviai ir saugiai tamsoje ar sudėtingomis matomumo sąlygomis.
Naktinio matymo prietaisai ir termoviziniai įrenginiai plačiai naudojami visose Lietuvos kariuomenės pajėgose.
„Kariuomenėje naudojami įvairių klasifikacijų įrenginiai: asmeniniai naktinio matymo monokuliarai ir binokuliarai, rankiniai termovizoriai, stacionarios stebėjimo ir saugumo sistemos bei įvairūs termovizoriai ir naktinio matymo prietaisai, integruoti į transporto priemones, ginklus bei kitas platformas. Jie padeda pajėgoms geriau orientuotis aplinkoje, aptikti priešo pajėgas, vykdyti paieškos ir gelbėjimo operacijas – taip atlikti savo pagrindinę užduotį – ruoštis Valstybės ginkluotajai gynybai“, – rašoma kariuomenės atstovo atsakymuose „Delfi“.
Pasienio pareigūnai nuolat naudoja naktinio matymo kameras bei termovizorius, kurie yra tarsi antros pasieniečių akys. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis paaiškino, kad ši įranga naudojama keliose skirtingose veiklose.
Pirma – sausumos sienos stebėjimui bei kontrolei. Krizės metu įrengta visos sienos stebėjimo sistema ištisą parą, stebinti Baltarusijos, Rusijos pasienį, labai pasiteisino. Tai suteikia galimybes reaguoti iškart pastebėjus bet kokį priartėjimą, užkardyti neteisėtą migraciją, sulaikyti kontrabandininkus.
Antra veikla – teritorinės jūros, Kuršių marių vandenų stebėjimas. Jam taip pat naudojama ši įranga. Trečioji sritis – nešiojami termovizoriai, kuriais aprūpintos visos pasieniečių sargybos. Žmonės, kurie patruliuoja, vykdo sienos stebėjimą ant žemės pirmoje ar antroje linijoje, vykdo pasalas, užkardo nusikaltimus bei pažeidimus, su savimi nešiodamiesi mažesnę termovizinę įrangą. Ketvirtoji dalis – aviacija, sraigtasparniai, aprūpinti didesniais ir galingesniais termovizoriais. Šie naudojami gelbėjimo operacijose ir kasdieninėje patruliavimo veikloje.
„Sraigtasparniuose naudojama įranga turi technines galimybes pastebėti šilumos pėdsaką net vietose, per kurias praėjo žmogus prieš 15 minučių. Taip pat padeda rasti negyvus žmonės, kurie skleidžia tam tikrą šilumos spinduliuotę. Pasitaiko, kad ieškomi žmonės bando užsidengti folija ar kitomis priemonėmis, tačiau sraigtasparnių įranga – galinga, todėl vis tiek pastebi. Termovizinės kameros, kurios dengia pačią sieną, taip pat skleidžia šilumą, tad lakūnams, jeigu prireikia, gali suveikti tarsi autostrada, parodanti ribas, kad netyčia nebūtų pažeista kitos šalies oro erdvė“, – kalbėjo G. Mišutis.
Pašnekovas pridūrė, jog labai svarbu, kad ši įranga pareigūnams padeda gauti informaciją iš karto. Jeigu naktį žmogaus akis nemato, kameros pamato ir pasieniečiai gali imtis veiksmų einamuoju metu, tarkime, imigrantams dar nepasiekus pačios sienos: „Tai reiškia – spėja pasiruošti ir pareigūnai su automobiliais, ir kinologai su šunimis, į tą pusę nukreipiama aviacija, siunčiami patruliai. Anksčiau siena stebėta pasitelkiant pėdsakus bei kitus žymenis, kurie neaišku, kada ir kieno galėjo būti palikti. Dabar kiekvienas imigrantas, kontrabandininkas, žvėris, šiaip perėjūnas – fiksuojami realiu laiku“.
Dingusių žmonių aptikimo operacijų vykdoma tikrai daug. Randami pasiklydę, iš namų išėję sergantys, senyvi žmonės ir įstrigę miškuose, pelkėse. Sėkmingų operacijų – daug, žinoma, pasitaiko ir jau nebegyvų. Pagrindinės priemonės, naudojamos šioms paieškoms – sraigtasparniai ir termovizinė įranga, ypač naktį, per rūką, miške.