SRDK trečiadienį posėdyje priėmė sprendimą nukelti terminą, iki kurio darbdaviai turi pasitvirtinti arba atsinaujinti darbo užmokesčio sistemas.
Tai turėjo būti padaryta iki š. m. birželio 6 d., tačiau terminas pratęstas iki š. m. gruodžio 31 d.
Atitinkamai duomenų teikimo „Sodrai“ terminas nukeliamas nuo š. m. birželio 7 d. iki 2027 m. sausio 1 d.
„Džiaugiamės, kad komitetas įsiklausė į LVK bendruomenės argumentus bei pritarė terminų nukėlimui.
Pati direktyvos kryptis – didesnis atlygio skaidrumas ir nepagrįstų skirtumų mažinimas – yra svarbi ir reikalinga. Tačiau tokio masto pokyčiams būtinas realus pasirengimo laikotarpis. Įmonėms reikia ne tik žinoti, kokias pareigas jos turės, bet ir aiškiai suprasti, kaip jas įgyvendinti praktiškai. Priešingu atveju kyla rizika, kad naujas reguliavimas taps ne skaidrumo stiprinimo priemone, o papildoma administracine našta ir neapibrėžtumo šaltiniu“, – sako LVK teisės vadovė Akvilė Razumienė.
Jeigu terminai nebūtų nukelti, daliai įmonių jau artimiausiu metu būtų reikėję peržiūrėti darbo apmokėjimo sistemas, pareigybių struktūras, atlygio duomenų rinkimo ir teikimo procesus, nors tam, kaip tvirtina verslas, vis dar trūksta aiškių metodinių gairių, poįstatyminių sprendimų ir pakankamo pasirengimo laiko.
LVK vertinimu, tokiu atveju būtų kilusi rizika, kad vietoje sklandaus direktyvos įgyvendinimo įmonės susidurtų su administracine sumaištimi, klaidomis ir didesne teisinių ginčų tikimybe.
LVK pažymi, kad naujieji reikalavimai ypač reikšmingi didesnėms organizacijoms, kuriose dirba šimtai ar tūkstančiai darbuotojų. Tokiose įmonėse darbo apmokėjimo sistemos itin glaudžiai susijusios su pareigybių struktūra, personalo valdymo procesais, apskaita, duomenų rinkimu ir vidine komunikacija. Todėl pasirengimas direktyvos įgyvendinimui yra kompleksinis organizacinis procesas.
Akvilė Razumienė taip pat atkreipia dėmesį, kad darbo apmokėjimo sistemų pertvarka reikalauja ne tik formaliai parengtų dokumentų, bet ir aiškios, darbuotojams suprantamos bei kasdienėje veikloje veikiančios sistemos. Direktyvoje numatytas pareigybių grupavimas pagal vertę daugeliui Lietuvos įmonių yra nauja logika, nes praktikoje atlygis dažniausiai organizuojamas pagal konkrečias pareigybes, funkcijas ar struktūrinius padalinius.
Kas numatyta su Skaidraus užmokesčio direktyva?
Kaip jau anksčiau skelbė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įsigaliojus teisės aktų pakeitimams, darbdaviai privalės kiekvieną mėnesį Sodrai“ teikti duomenis apie darbuotojų darbo užmokestį, darbo laiką, bei vieną kartą (bei atnaujinti jiems pasikeitus) pateikti šiuos duomenis: darbuotojo pareigybių grupę, darbo laiko normą ir darbo laiko režimą.
Remdamasi pateiktais duomenimis, „Sodra“ apskaičiuos kiekvieno darbuotojo vidutinį valandinį darbo užmokestį (VDU), taip pat darbuotojų VDU pagal lytį toje pačioje pareigybių grupėje, ir kas mėnesį šią informaciją perduos atitinkamam darbdaviui, Valstybinei darbo inspekcijai, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai.
Be to, viešai kiekvieną mėnesį bus skelbiami darbdavių, turinčių ne mažiau kaip 8 darbuotojus, vyrams ir moterims mokamo valandinio VDU duomenys.
Darbdaviams, kurių darbuotojų skaičius siekia 100 ar daugiau, papildomai iš „Sodros“ bus teikiami išsamesni duomenys, įskaitant vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkio rodiklius. Šie duomenys bus teikiami rečiau – kas vienus arba kas trejus metus, atsižvelgiant į įmonės dydį. Mažesni darbdaviai taip pat turės teisę gauti papildomus duomenis savo iniciatyva, pateikę atitinkamą prašymą.
Darbdaviai privalės pagrįsti darbo užmokesčio skirtumus objektyviais, lyčiai neutraliais kriterijais, jei skirtumo nebus galima pagrįsti objektyviais kriterijais ar jo pašalinti, darbdaviai bendradarbiaudami su darbuotojų atstovais turės atlikti bendrą darbo užmokesčio vertinimą.
Darbuotojai turės teisę bet kuriuo metu raštu kreiptis į darbdavį ir gauti informaciją apie:
Ši teisė, jei pateikus duomenis būtų galima identifikuoti konkretaus asmens atlyginimą, galės būti įgyvendinama pateikiant prašymą darbuotojų atstovams, Valstybinei darbo inspekcijai arba Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai. Šios institucijos darbuotoją informuos apie tai, ar VDU skirtumas pareigybių grupėje viršija 5 procentus.
Darbo užmokesčio konfidencialumas
Įsigaliojus Darbo kodekso pakeitimams, informacija apie darbuotojo darbo užmokestį negalės būti laikoma konfidencialia tais atvejais, kai pats darbuotojas ją atskleidžia siekdamas apginti teisę į vienodą darbo užmokestį už tokį patį ar vienodos vertės darbą.
Darbdaviai negalės klausti darbuotojo duomenų apie jo anksčiau gautą darbo užmokestį, taip pat atsiras papildoma pareiga supažindinti darbuotoją su kolektyvinės sutarties nuostatomis taikomos tai pareigybei, sudarant sąlygas skaidresnėms deryboms dėl atlygio.
Darbo apmokėjimo sistemos pakeitimai
Numatoma, kad darbo apmokėjimo sistema taps privaloma visiems darbdaviams, nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus.
Priėmus siūlomus pakeitimus, darbdaviai turėtų patvirtinti arba atnaujinti darbo apmokėjimo sistemas. Atnaujintose sistemose turės būti išsamiai reglamentuota:
-
pareigybių grupavimo tvarka pagal objektyvius, lyčiai neutralius kriterijus (įgūdžiai, kvalifikacija, atsakomybė, darbo sąlygos ir kt.);
-
taikomos darbo apmokėjimo formos pagal pareigybių grupes ar konkrečias pareigybes;
-
nustatyti darbo užmokesčio dydžiai arba jų intervalai;
-
papildomo apmokėjimo ir premijų skyrimo pagrindai, dydžiai bei mokėjimo tvarka;
-
darbo užmokesčio didinimo mechanizmas (nuo šios pareigos atleidžiami darbdaviai turintys iki 50 darbuotojų)