Bohdano iškilimas ir nuopuolis

Andrijus Bohdanas yra teisininkas, kurio pavardė Ukrainoje dažniausiai siejama su dviem dalykais: advokatavimu verslininkui Ihoriui Kolomoiskiui ir pilkojo kardinolo vaidmeniu V. Zelenskio prezidentavimo pradžioje. Per 2019 m. vykusius prezidento rinkimus A. Bohdanas V. Zelenskiui patarinėjo teisės klausimais. Nepaisant to, kad dėl A. Bohdano darbo V. Janukovyčiaus vyriausybėje jam buvo taikomas liustracijos įstatymas, po V. Zelenskio pergalės rinkimuose jis tapo Ukrainos prezidento administracijos, kuri vėliau buvo pervadinta į Prezidento kanceliariją, vadovu.

Bet jau 2020-ųjų vasarį prezidentas atleido A. Bohdaną, o vėliau jo paskyrimą dėl „vidinių komandos konfliktų“ pavadino klaida. Nuo to laiko, kaip tvirtina pats V. Zelenskis, jis visai nebendravo su A. Bohdanu.

Beveik iš karto po posto netekimo buvęs Prezidento kanceliarijos vadovas pradėjo kritikuoti V. Zelenskį ir jo vykdomą politiką. Visgi po 2022-ųjų jis viešojoje erdvėje beveik nesirodė ir tik 2023 m. savo feisbuko paskyroje paskelbė kelis įrašus apie kariams į frontą nusiųstus automobilius. Tačiau 2025 m. jis vėl ėmė aktyviai reikšti nuomonę politinėmis temomis.

Nėra tikslios informacijos apie tai, kur šiuo metu yra A. Bohdanas. Remiantis kai kuriais žiniasklaidos pranešimais, jis išvyko į Austriją ir yra laikinai atleistas nuo mobilizacijos, nes augina penkis vaikus. DW feisbuke susisiekė su A. Bohdanu ir paprašė pakomentuoti informaciją apie mobilizaciją ir asmeninių sankcijų pritaikymą. Iki to laiko, kai buvo rašomas šis straipsnis, atsakymo nesulaukta.

Grėsmė nacionaliniam saugumui?

Visus šiuos metus valdžia viešai beveik nereagavo į A. Bohdaną. Tik 2020 m. Prezidento kanceliarijos patarėjas Mychaila Podoliakas pavadino jį „įsižeidusiu nevykėliu“ ir žmogumi, „bėgančiu paskui seniai nuvažiavusį traukinį“. Ir tuomet netikėtai A. Bohdanas atsidūrė sankcijų sąraše kartu su ukrainiečių verslininku Bohdanu Pukišu, susijusiu su sankcijų sulaukusiu Vladimiro Putino bičiuliu Viktoru Medvečiuku, rusų verslininku Alanu Kirjuchinu, susijusiu su sankcijoms apeiti skirta mokėjimų sistema, ir dviem Rusijos sporto funkcionieriais-propagandistais. Sankcijos galioja 10 metų ir apima turto įšaldymą, draudimą kapitalą patraukti į užsienį ir valstybinių apdovanojimų atėmimą.

Kaip teigiama lakoniškame paaiškinime, pateiktame oficialioje Ukrainos prezidento interneto svetainėje, šių asmenų veiksmai „kelia grėsmę Ukrainos nacionaliniams interesams, saugumui, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“. „Šis sprendimas buvo ruošiamas jau kurį laiką. Mes neskelbiame medžiagos, kuri buvo pagrindas sprendimui dėl sankcijų“, – DW sakė šaltinis Prezidento kanceliarijoje.

Paskatino skandalas dėl Mindičiaus?

Dar prieš dekreto pasirašymą pats A. Bohdanas feisbuke pateikė kelias versijas apie tai, kokios galėtų būti sankcijų priežastys. Jis minėjo „įprastą strategiją visuomenės dėmesiui nukreipti“, „įsižeidimą“ dėl jo komentarų socialiniuose tinkluose ir įtarimus, kad tai būtent jis žurnalistams nutekino operacijos „Midas“ medžiagą, kurioje figūruoja Timūras Mindičius – verslininkas, kuriam buvo įvestos sankcijos ir kurį Nacionalinis kovos su korupcija biuras įtaria korupcija energetikos sektoriuje. A. Bohdanas tvirtina, kad T. Mindičius medžiagą nutekino tiesiogiai per „Ukrayinska pravda“ žurnalistą Mychailą Tkačą. Bet toks teiginys prieštarauja verslininko advokatų pateiktai informacijai – pastarieji anksčiau radijui „Radio Svoboda“ teigė, kad T. Mindičiui nebuvo suteikta galimybė susipažinti su nutekintų pokalbių įrašais.

DW kalbintas politologas, Taikomųjų politinių tyrimų centro „Penta“ valdybos pirmininkas Volodymyras Fesenka sako, kad būtina kuo greičiau nustatyti, kas nutekino minėtą medžiagą. „Neatmesčiau versijos, kad tai padarė ne A. Bohdanas, o, pavyzdžiui, Andrijus Derkačas (buvęs Aukščiausiosios Rados deputatas, V. Medvedčiuko rėmėjas – DW) FSB nurodymu. Kai kurie asmenys, kurie šiuo metu figūruoja „Midas“ byloje, yra A. Derkačo žmonės. Ir jų advokatai gali turėti prieigą prie šios medžiagos“, – įsitikinęs politologas. Jo teigimu, kadangi medžiagą išplatino šaltinis, kurio motyvai nežinomi, tai valstybei daro dar didesnę žalą. „Tai išskirtinai informacinė ir politinė istorija, kuria iš tiesų siekiama destabilizuoti padėtį šalyje. Todėl grėsmių nacionaliniam saugumui požiūriu sankcijų pritaikymas yra logiškas. Ir vis dėlto būtina paaiškinti, dėl kokių būtent priežasčių jos buvo įvestos“, – akcentuoja V. Fesenka.

Sankcijos – neteisminis bausmės mechanizmas?

Kita vertus, kaip pastebi ekspertas, pats sankcijų mechanizmas nusipelnė nemažai kritikos. „Tai labai abejotina praktika. Kyla didelė rizika dėl subjektyvumo. Pavyzdžiui, A. Bohdanui sankcijos buvo skirtos 10 metų laikotarpiui, o T. Mindičiui – tik trejiems. Būtent į tai dėmesį teismuose atkreips advokatai, norėdami pagrįsti šių sankcijų panaikinimą, vadindami jas subjektyviu sprendimu ir neteisminiu baudimu“, – įsitikinęs V. Fesenka.

DW kalbinti teisininkai ir žmogaus teisių gynėjai irgi turi abejonių dėl sankcijų Ukrainos piliečiams tikslingumo. Helsinkio žmogaus teisių sąjungos Ukrainoje vykdomasis direktorius Oleksandras Pavličenka pažymi, kad sankcijų įstatyme aiškiai apibrėžtas baigtinis asmenų, kuriems jos gali būti taikomos, sąrašas: nerezidentai, užsieniečiai, asmenys be pilietybės ir su teroristine veikla susiję asmenys. „Jeigu A. Bohdanas vis dar yra Ukrainos pilietis, vienintelis pagrindas, kuriuo remiantis jam teoriškai galėtų būti pritaikytos sankcijos, yra teroristinė veikla. O tai yra Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) jurisdikcija. Bet tuomet kyla klausimas, ar iškelta baudžiamoji byla? Pagal kokius straipsnius? Mes nežinome, ar yra įrodymų“, – sakė O. Pavličenka. Jo teigimu, jeigu yra pagrindo manyti, kad asmuo užsiima neteisėta veikla, būtina pradėti baudžiamąjį persekiojimą.

Teisininkas, advokatų kontoros „VB Partners“ partneris Denisas Škarovskis irgi mano, kad neteisėta veikla įtariamam Ukrainos piliečiui turėtų būti taikomos Konstitucijoje numatytos procedūros, pavyzdžiui, baudžiamasis persekiojimas arba administracinė atsakomybė. „Sankcijų mechanizmas, kuris iš pradžių buvo sukurtas kaip priemonė kovoti su išorės grėsmėmis, vis dažniau naudojamas vidiniuose politiniuose ir ekonominiuose procesuose. Šią praktiką 2021-aisiais pradėjo prezidentas Vladimiras Zelenskis ir ji įgauna vis didesnį pagreitį“, – pabrėžė teisininkas.

Advokatų kontoros „Juscutum“ teisininkas Oleksandras Gorobecas paaiškino, kodėl valdžios institucijos renkasi būtent šį instrumentą: sankcijos veikia greičiau nei teismai, o apribojimų sąrašas – 25 rūšys – yra gerokai platesnis nei baudžiamajame procese. „Egzistuoja dar vienas svarbus niuansas: sankcijų apskundimas teismui nesustabdo jų veikimo“, – teigia O. Goborecas.

Teisininkas taip pat atkreipia dėmesį į Ukrainos teisės aktų spragas – juose vis dar nenumatyta atsakomybė už sankcijų pažeidimą ir jų apėjimą.

Bandymai apskųsti sankcijas

D. Škarovskio teigimu, yra du būdai, kaip išvengti sankcijų. „Pirmasis – apskųsti sankcijas Aukščiausiajam Teismui. Antrasis yra administracinis kelias: kreiptis į sankcijų iniciatorių – Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybą ir Ukrainos prezidentą – su reikalavimu jas panaikinti. Šis būdas nėra tiesiogiai reglamentuotas įstatymais: jis priklauso tik nuo prezidento valios“, – sako specialistas.

Iki šiol egzistuoja tik vienas precedentas dėl sankcijų atšaukimo teisminiu būdu. 2025 m. vasarį Ukrainos Aukščiausiasis Teismas pirmą kartą pripažino neteisėtu ir negaliojančiu 2023 m. vasario 19 d. išleistą prezidento dekretą Nr. 82 / 2023 dėl sankcijų taikymo Prancūzijos piliečiui Louisui Micheliui Duray. Teismas panaikino Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos įvestas 10 metų trukmės sankcijas, nes nebuvo pakankamai įrodymų dėl asmens neteisėtos veiklos.

Penktasis Ukrainos prezidentas, partijos „Europos solidarumas“ lyderis Petro Porošenka irgi šiuo metu bando apskųsti sankcijas. Jo ieškinį nagrinėja Aukščiausiajam Teismui priklausantis Kasacinis administracinis teismas.

Tuo metu A. Bohdanas feisbuko įrašu jau paskelbė pradedantis savarankišką savo kaip advokato tyrimą dėl sankcijų įvedimo aplinkybių ir pažadėjo „kovoti su šia neteisybe“.