Apie tai laidoje diskutavo Vilniaus universiteto istorikas Algirdas Jakubčionis ir istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos vicekancleris Mindaugas Nefas.
Rusijos vaidmuo Antrajame pasauliniame kare
Rusai laikė ir tebelaiko, gal dar kurį laiką manys, kad jie nugalėjo Antrajame pasauliniame kare. Kaip galėtume įvertinti tai? Iš tikrųjų kažin, ar be Vakarų pagalbos būtų pavykę vieniems rusams susitvarkyti su Vokietijos invaziją į Sovietų Sąjungą ir nugalėti, nužygiuoti iki Berlyno? Kokios jūsų matymo vizijos?
A. Jakubučionis: Turbūt į užduotą klausimą atsakyti gana sudėtinga, nes mintis arba įsitikinimas, kad „mes nugalėjome“ šitame kare yra absoliutus ir visą apimantis. Jisai turi ir ideologinį aspektą. Tol, kol valstybei, politikams bus naudinga tai afišuoti iš ideologijos, niekur jis nedings.
Kitas dalykas, aš sakau gana paprastai, o kuo didžiuotis rusų tautai istorijoje? Kažkuo kiekvienai tautai norisi didžiuotis. Esmė tokia, kad mes laimėjome, tai visiškai suabsoliutinama ir jie įsikomponuoja į šalių didvyrių, šalių tautų nugalėtojų tarpą pasaulyje. Tai yra asmeninis pasitenkinimo jausmas, kurio atimti arba kurį sunaikinti iš principo yra neįmanoma, nes mes laimėjome ir viskas.
tada neišvengiamai kitas aspektas prasideda. Kurie Rusijos carai arba Rusijos valdovai per jos istoriją buvo geri? Tie, kurie demokratizavo, kūrė, tvarkė kažką, ar tie, kurie laimėjo karus, plėtė imperiją? Paimkime visiems gerai žinomą Petrai I. Beje, aš jį prisimenu ne tik todėl, kad jis paskelbė įkuriantis Rusijos imperiją, bet pasiskelbė ir imperatoriumi. Kas yra imperatorius? Tai karalių karalius.
Reiškia, automatiškai tai yra žmogus siekiantis arba rodantis, kad jam yra pavaldūs visi kiti aplinkiniai, bent jau karaliai. Beje, dar tais laikais, kai Lietuvos televizija rodydavo reportažus iš Kremliaus, man įkrito į akis viena detalė: virš Putino kabineto, virš jo rašomojo stalo, viršuje kabėjo Petro I portretas. Vadinasi, jo orientacija yra į šitą istorinę asmenybę.
Jis sukūrė imperiją, jis padarė Rusiją didžią. Kad tai kas nors išmuštų iš rusų tautos mentaliteto, aš netikiu ir nematau jokių galimybių. Jekaterina II, viskas su ja aišku, prijungė ir Abiejų Tautų Respubliką. Aleksandras I laimėjo karą prieš Napoleoną. Vėlgi didvyris laimėtojas ir panašiai.
Beje, ir rusiškasis sovietinis pavadinimas Didysis Tėvynės karas yra originalas nuo laimėto karo prieš Napoleoną, kuris buvo vadinamas Tėvynės karu. Ten tėvynės, o čia padarytas Didysis Tėvynės karas. Reiškia – jis teigiamas asmuo.
Iš tokių labiau neigiamų – Aleksandras II. Jis buvo priverstas pasirašyti ne jo pradėtą karą, pasirašyti Krymo karo kapituliaciją, Rusija neteko teisės laikyti karinio laivyno Juodoje jūroje. Vėl, tai yra didžiulė trauma. Kitas dalykas, jis kūrė savivaldą, leido turėti savivaldą aukštosioms mokykloms, bandė kurti iš dalies miestų savivaldybes. Ar jis buvo geras? Ne, jis neįtiko ir jį nužudė.
Vėliau, jeigu žiūrėtume chronologiškai, „super“ geras yra Stalinas, nes jis ir atkūrė, ir laimėjo šitą karą. Beje, buvau davęs studentams vieną iš bandymų. Pats žinojau 10 metų duomenis. Jie mane papildė, pataisė, surado. Per Putino metus Rusijoje pastatyta 150 skulptūrų biustų Stalinui. Vadinasi, vyksta nauja Stalino šlovinimo banga.
Gerai, Putinas siekia savų tikslų, būti panašių į Staliną, bet čia jau kiti dalykai. Vėlgi, kas labiausiai keikiami? Gorbačiovas ir Jelcinas. Jie sugriovė Sovietų Sąjungą. Vadinasi, mentalitete, rusų tautos mentalitete, svarbu yra tai, kad Rusija didi, jos lyderiai didūs ir jie diktuoja valią pasauliui. išmušti šitą įsitikinimą? Žmonės turi kažkuo tikėti.
Rusijos ir Vokietijos palyginimas
Simboliai, kurie yra svarbūs rusams, jų yra daugiau. Putinas labai vertina Petrą I, turbūt ir Stalinas jam labai patinka, ir pergalės matyt rusams labai patinka. Ką daryti dabar su tuo? Kalbant apie imperijas, visos imperijos vienaip ar kitaip žlugdavo, didžiosios taip pat kokiu nors būdu. Tada ateidavo toks priverstinis iš vidaus ateinantis atgailos jausmas. Ar iš rusų šito galima tikėtis? Kas tai turėtų būti?
M. Nefas: Iš dabartinės Rusijos visuomenės perspektyvos žiūrint, nėra jokių prošvaisčių, kad staiga ims ir viskas pasikeis. Teisingai, kolega Algirdas paminėjo, tas mąstymas yra susiformavęs per šimtmečius ir dengiasi per du lygmenis. Pirmas dalykas, tauta yra valdoma griežtų rankų.
Tik tas valdymas yra toks demokratiškesnis, liberalesnis, yra patiriami pralaimėjimai žiūrint iš tos imperinės, didvalstybinės valstybės pozicijų. Antras labai svarbus dalykas, kad valstybės gyvenimas ir įsitvirtinimas pasaulio žemėlapyje priklauso nuo to, kiek tu daug kaimyninių ir nekaimyninių valstybių pasiimi. Tai tęsiasi, tęsiasi ir tęsiasi.
Kas dabar yra su Rusijos valstybe? Reikia pripažinti, kad žlugus Sovietų Sąjungai yra jaučiamas didžiulis kartėlis, Putinas save regi kaip tą Rusijos valdovą, net ne vadovą, kuris turi susigrąžinti tą imperinę šlovę. Viena vertus buvo pradėta nuo tokių smulkiųjų karų prieš valstybes atimant iš jų tam tikras teritorijas. Pavyzdžiui, prieš Sakartvelą okupuojant nedidelę jų teritorijos dalį.
Tai buvo sėkmingas karas po truputį rengiant visuomenę platesnio mąsto kariniams konfliktams, kas dabar ir vyksta jau ilgą laiką Ukrainoje. Iš esmės ant kortos pastatyta Putino ir Putino Rusijos ateitis. Jeigu karą jiems kažkokiu būdu pavyktų laimėti, tai jis įsitvirtintų prie visų tų, kurių paveikslus ir nuotraukas kabina ant sienos, ar Petras I būtų, ar Stalinas, ar kiti.
Jeigu jam tai nepavyks, kaip dabar atrodo, duok Dieve nepavyks, tai jisai kaip politinis lyderis nebus kabinamas vėlesnių Rusijos imperijos, sąjungų ir kitų vadovų kabinetuose. Taip, kad pertvarkyti visuomenę yra labai sudėtingas dalykas ir jūs čia keliat klausimą, kiek tai yra panašu su Vokietija?
Tai yra faktiškai sunkiai sulyginami dalykai, nes Vokietija, nepaisant to, kad 20 amžiaus ketvirtame, penktame dešimtmetyje buvo valdoma Adolfo Hitlerio ir nacistinės partijos, kad tai buvo totalitarinė valstybė. Vis tiek tai buvo valstybė, kuri turėjo ir monarchijos bruožų, ir tokio liberalizmo bruožų. Turėjo ir demokratinį Veimaro Respublikos laikotarpį. Tai tiesiog sunkiai sulyginami dalykai.
Dar vienas labai svarbus dalykas, tai yra pasaulio suvokimas. Tuo metu normalusis pasaulis suvokia, kad Hitleris ir nacistinė Vokietija yra pasaulio blogis ir jį reikia sunaikinti. Visuotinai tai buvo suvokta.
Ar šiandien dienai pasaulis visuotinai suvokia, kad rašizmas ir Putino kuriama Rusijos imperija? Aš manau, kad ne. Tai yra labai fragmentuotas suvokimas ir iš esmės kuo toliau mes keliaujame nuo Rusijos ir nuo Rytų Europos į vakarus, tuo tas suvokimas yra labiau žeidžiantis ir nėra visuotinis.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia: